CALENDARIO / Calendario Cinquepani LT

2012

TAVO GAILESTINGUMU PASITIKIU 2012

TAVO

GAILESTINGUMU PASITIKIU

Mintys kiekvienai dienai

Tekstus parinko ir parengÄ—

ses. Estera Rudź GJSK iš

Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos

SAUSIS

Sausio l

Šių naujųjų metų pradžioje esame kaip keleiviai sveÄ�ioje šalyje, nepažįstamose kryžkelÄ—se. DairomÄ—s vadovo, o randame jų labai daug. Kiekvienas jų siÅ«losi, giriasi turima patirtimi, žada kuo greiÄ�iausiai nuvesti iki pageidaujamo tikslo... Kas gi yra tas, kuriuo galime be jokios atodairos pasitikÄ—ti? Tai yra JÄ—zus Kristus! Tai patikimas Vadovas, kuris yra „Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“.

(Jezu, ufam Tobie!, WA 7/1952, p. 130)

Sausio 2

Bendravimui su Dievu turi bÅ«ti bÅ«dingas pasitikÄ—jimas ir biÄ�iulystÄ—. Karšta malda kaip tiktai yra nuoširdus bendravimas su Dievu. To gali mus išmokyti tik Šventoji Dvasia.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 36)

Sausio 3

Jeigu liausiesi kalbÄ—jÄ™s Dievui, melstis, nesutiksi JÄ—zaus ir neišgirsi Jo tau kalbant.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 26)

Sausio 4

Bendraujant su Dievu negalima apsiriboti tik maldai skirtu laiku. Reikia stengtis tai tęsti visą dieną. Juk kas myli, tas siekia nuolatos maloniai bendrauti su mylimu asmeniu.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 26)

Sausio 5

Dievas niekuomet nevaržo žmogaus laisvos valios ir, norÄ—damas jam suteikti savo malonių, reikalauja, kad žmogus pats imtų tų malonių trokšti, kad jų melstų ir taip bent šiek tiek jų nusipelnytų.

(MB, t. III, p. 15)

Sausio 6

Neieškok Viešpaties danguje, nes Jis yra Ä�ia, prie tavÄ™s; ieškok Jo Ä�ia, ir Ä�ia rasi.

(Rekolekcje, p. 23)

Sausio 7

Šventasis Krikštas man buvo Dievo pabuÄ�iavimas, kuriuo Jis mane įsivaikino.

(MB, t. III, p. 220)

Sausio 8

Kiekviename žingsnyje reikalinga Dievo malonÄ—s pagalba, kuriÄ… galima gauti tik su pasitikÄ—jimu meldžiantis. Jeigu parpuolÄ™s negaliu pats atsikelti, reikia, kad Kristus man paduotų rankÄ…. Pats negaliu apsisaugoti nuo pagundų. Žodžiu, mano išganymas visiškai priklauso nuo Dievo, o Jis tik ir laukia pasitikinÄ�io ir nuolankaus prašymo.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 51)

Sausio 9

Dievo ketinimų akivaizdoje privalome Jam visiškai atsiduoti, į Jo rankas sudÄ—ti visÄ… savo esybÄ™, savo asmenines pažiÅ«ras, idant visiškai nuolankiai priimtume Dievo sprendimus, kaip juos priÄ—mÄ— Viešpats JÄ—zus Alyvų darželyje.

(MB, t. II, p. 47–48)

Sausio 10

Kokia malda, toks ir gyvenimas. Jeigu netinkamai meldiesi, varganas bus tavo gyvenimas.

(Rekolekcje, p. 10)

Sausio 11

MelskimÄ—s ištvermingai, nes malda grÅ«dina sielÄ… ir skatina jÄ… ištverti sunkiausiomis aplinkybÄ—mis. MelskimÄ—s pasitikÄ—dami, nes malda pakyli sielÄ… iki dangaus ir sujungia su Dievu. Pagaliau melskimÄ—s nepavargdami, nes tai yra raktas į Dievo gailestingumÄ….

(RiK, Modlitwa jest potrzebÄ…

i potęgą człowieka, p. 149)

Sausio 12

MelskimÄ—s noriai ir dažnai, nes malda suteikia šviesos ir nežemiškos išminties.

(RiK, Modlitwa jest potrzebÄ…

i potęgą człowieka, p. 149)

Sausio 13

Per valandÄ… pokalbio su Dievu galima pasisemti daugiau išminties negu per ilgus ir varginanÄ�ius asmeninius tyrinÄ—jimus.

(RiK, Modlitwa jest potrzebÄ…

i potęgą człowieka, p. 149)

Sausio 14

Yra sielų, kurios ir maldos metu daugiau užsiÄ—musios savimi, vis elgetauja, o reikia daugiau užsiimti Viešpaties reikalais, tas Jam labiau patinka, kaip patiko ir vieno iš dešimties pagydytų raupsuotųjų dÄ—kingumas.

(Rekolekcje, p. 12)

Sausio 15

Kas visuomet atsimena, jog Dievas yra visur esantis, tas sudaro sutartį su Gailestinguoju Kūrėju, kuris savo ruožtu prisimena žmogų, apdovanodamas reikalingomis malonėmis.

(O wdzięczności za Miłosierdzie Boże, p. 19)

Sausio 16

Malda yra bÅ«tina norint gauti Dievo pagalbÄ…, kaip grÅ«das bÅ«tinas derliui... Nuolanki ir pasitikinti malda dÄ—l to, kas bÅ«tina išganymui, niekuomet nebÅ«na bergždžia. Ji išklausoma kad ir dÄ—l to, jog išprašo mums malonÄ™, kad ir toliau ištvermingai melstumÄ—s.

(Dziennik, sÄ…s. 2, p. 31)

Sausio 17

Malda nÄ—ra žmogiška galia, nes jos vaisingumo šaltinis yra Dievas ir begaliniai Išganytojo nuopelnai. Ji randasi iš amžinojo meilÄ—s sprendimo ir kyla į Dievo gailestingumÄ….

(Dziennik, sÄ…s. 2, p. 32)

Sausio 18

Be maldos bÅ«tume panašÅ«s į žemÄ™ be šviesos ir lietaus, o be Šventosios Dvasios dovanos mÅ«sų malda bÅ«tų šauksmas be aido, be jokio rezultato. TodÄ—l dÄ—kokime už šiÄ… dovanÄ… ir prašykime jos prieš kiekvienÄ… maldÄ….

(MB, t. III, p. 151)

Sausio 19

Mes privalome tarnauti Dievui, nes esame Jo kūriniai ir nuosavybė.

(Rekolekcje, p. 4)

Sausio 20

MeilÄ— duoda mums sparnus, uždega valiÄ…, užkariauja abipusį palankumÄ…. TodÄ—l leiskimÄ—s apsvaiginami Dievo švelnumo, duokimÄ—s pagaunami Jo meilÄ—s.

(Rekolekcje, p. 4)

Sausio 21

Dievas trokšta labai gausiai mums duoti savo dovanų, bet savo malones padarÄ— priklausomas nuo mÅ«sų valios, kurios nenori varžyti, ir nuo mÅ«sų maldos, kuri yra raktas į Jo gailestingumÄ…. Jas galima palyginti su fontanu, iš kurio visiems trykšta gyvybÄ—s purslai, taÄ�iau norint šiuo fontanu pasinaudoti reikia prie jo priartinti nuolankios ir pasitikinÄ�ios maldos kibirÄ….

(MB, t. III, p. 149)

Sausio 22

Tikra ir karšta Dievo meilÄ— neuždaro sielos paÄ�ioje savyje, bet visuomet skatina jÄ… vienaip ar kitaip aprÄ—pti širdimi visus tuos, kurie priklauso Dievui, nes jie yra Jo kÅ«riniai, Jo vaikai ir gailestingos Jo meilÄ—s objektas

(Dziennik, sÄ…s. 2, p. 28)

Sausio 23

Šaltame ir abejingame pasaulyje geba ištverti tik karštos širdys, kurios tarp audrų ir sausrų semiasi jÄ—gų iš pasitikÄ—jimo Dievo gailestingumu.

(MB, t. II, p. 68)

Sausio 24

Argi gali nenustebinti Šventojo Rašto posakių apie Dievo gailestingumÄ… gausybÄ—! Dažnas paklaustų, dÄ—l ko gi įkvÄ—ptasis Autorius tai daro! Tame regime Dievo norÄ… suteikti žmonÄ—ms savo gailestingumÄ… ir pažadinti jų pasitikÄ—jimÄ…. Dievas nori pamokyti mus apie savo vidinį gyvenimÄ…, apie savo santykį su kÅ«riniais, ypaÄ� su žmonÄ—mis.

(MB, t. I, p. 15)

Sausio 25

Dievo pažinimas yra amžinasis, t. y. antgamtinis, gyvenimas, būtina Dievo meilės, Jo garbės, taigi ir mūsų laimės sąlyga. Juk negalima mylėti to, ko nepažįsti...

(MB, t. IV, p. 17)

Sausio 26

Kaip turiu branginti šv. Evangelijoje esantį Išganytojo mokymÄ…! Ä®dÄ—miai jÄ… skaitydamas ir apmÄ…stydamas, privalau įsisÄ…moninti begalinį Dievo gailestingumÄ…, nes Jis davÄ— jÄ… žmonÄ—ms.

(MB, t. I, p. 96)

Sausio 27

Palaimintas, kas kyla maldos sparnais, nes jis pasieks savo TÄ—vo glÄ—bį. Jo siela išsivaduos iš šios žemÄ—s panÄ�ių ir įgys Dievo sÅ«nų laisvÄ™.

(MB, t. III, p. 151)

Sausio 28

Iš ko pažinti, kad siela mirusi? – Kai nesimeldžia. Iš ko pažinti, kad grįžta į malonÄ—s gyvenimÄ…? – Kai pradeda melstis.

(MB, t. III, p. 149)

Sausio 29

Šventoji Dvasia padeda mums tinkamai melstis. Ji perveria mÅ«sų širdžių gelmes, geriausiai žinodama, ko reikia mÅ«sų išganymui. Ji duoda mums mintį, dÄ—l ko turime melstis ir kas mus tobulina.

(MB, t. III, p. 150)

Sausio 30

Šventoji Dvasia, pripildydama mus pamaldumo, uolumo, pasitikÄ—jimo ir ištvermingumo, moko mus tinkamai melstis. Pakanka bent trumpai prisiminti Šventosios Dvasios dovanas, kad suprastume, koks glaudus ryšys pastarÄ…sias sieja su malda.

(MB, t. III, p. 150)

Sausio 31

Malda bÅ«tina visiems – nusidÄ—jÄ—liams ir teisiesiems. Be maldos nusidÄ—jÄ—liai nesutraukys įsisenÄ—jusių blogų savo įproÄ�ių grandinių ir nepatirs Dievo gailestingumo.

(MB, t. III, p. 149)

VASARIS

Vasario 1

Kai džiaugiuosi kitų gerove, ji tampa ir mano gerove, o kai išgyvenu artimÄ… ištikusį blogį, geriausiai pats nuo šio blogio apsisaugau. Džiaugdamiesi dÄ—l artimo gero ir užjausdami jį nelaimÄ—je, įgyjame neišmatuojamų nuopelnų Dievo akyse, nes Jis negali nebÅ«ti dosnus bei didžiadvasiškas dosnioms ir gailestingoms širdims.

(RiK, O zazdrości, p. 364)

Vasario 2

Paaukojimo šventovÄ—je valandÄ… Marija sužino apie siaubingÄ… Atpirkimo turinį. Ji ima JÄ—zų iš Simeono rankų, bet jau žino, kad šis KÅ«dikis jai nebepriklauso, kad jai duotas tik kaip AvinÄ—lis, kurį ji privalo maitinti ir saugoti aukai, išpirkai už įvaikius – už mus.

(Matka Miłosierdzia, HD 2/1957, p. 901)

Vasario 3

Dievas myli ne tik apskritai, bet ir asmeniškai – išskirtinai, tarsi mes Jam bÅ«tume vieninteliai.

(Rekolekcje, p. 18)

Vasario 4

Bėgame lenktynių, kad gautume pareigas, pagarbą, būtume vertinami, o nė žingsnio nenorime žengti dėl Dievo Karalystės.

(Rekolekcje, p. 6)

Vasario 5

Dievas nieko nedaro be tikslo. Jeigu davÄ— mums protÄ…, valiÄ… ir širdį, tai šitaip norÄ—jo mums leisti Jį pažinti, Jam tarnauti ir Jį mylÄ—ti.

(Rekolekcje, p. 5)

Vasario 6

Dievo meilÄ— visuomet yra pirmesnÄ—.

(Rekolekcje, p. 5)

Vasario 7

Jeigu nori padaryti gerÄ… atgailÄ…, užuot Ä—jÄ™s į pragarÄ… pasižiÅ«rÄ—ti savo vietos skubÄ—k prie Dievo gailestingumo, ir paliesi jautriausiÄ… Dievo gerumo ir Jo širdies stygÄ….

(Rekolekcje, p. 21)

Vasario 8

Melstis reikia su vaikišku pasitikÄ—jimu ir kreiptis į DievÄ… kaip į TÄ—vÄ…, kuris niekada nieko neatsako.

(Rekolekcje, p. 9)

Vasario 9

Kas pasitiki gailestinguoju Dievu, tas nebus vien pasyvus malonių gavėjas, o stengsis daryti gailestingumo darbus.

(Listy, p. 18)

Vasario 10

Tai, kÄ… duodame, yra niekas, palyginti su tuo, kÄ… gauname.

(Rekolekcje, p. 7)

Vasario 11

KÄ… Viešpats veiktų su malonÄ—mis, kurių pilnos Jo rankos, jeigu jų neprašytume?

(Rekolekcje, p. 9)

Vasario 12

Mano nuodÄ—mÄ—s pasmerkÄ— IšganytojÄ… mirÄ�iai. TodÄ—l bus tinkama ir teisinga, kad dabar pats save pasmerksiu mirÄ�iai, t. y. be atodairos pasiaukosiu Išganytojui, idant neturÄ—Ä�iau savo norų, o trokšÄ�iau tik to, ko trokšta gailestingiausioji Jo širdis.

(MB, t. II, p. 113)

Vasario 13

Trokštu su Tavimi, Viešpatie, susijungti, kai bÅ«siu nepelnytai pažemintas. Kai dygliai pernelyg skaudžiai žeis mano galvÄ…, atiduosiu jÄ… į Tavo, Išganytojau, rankas, atmindamas, jog tas, kÄ… slegia nuodÄ—mÄ—, privalo iškÄ™sti visokį paniekinimÄ…, visokį pažeminimÄ… ir užmarštį. DÄ—kosiu Dievui, kad leidžia man atgailauti už nuodÄ—mes šiame gyvenime.

(MB, t. II, p. 113)

Vasario 14

KodÄ—l, Viešpatie, aš nemyliu kanÄ�ios? TodÄ—l, kad TavÄ™s deramai nemyliu. Jei Tave labiau mylÄ—Ä�iau, tikrai pakelÄ�iau savo kentÄ—jimus su gyvesniu tikÄ—jimu, gilesniu nuolankumu, didesniu pasitikÄ—jimu ir meile.

(MB, t. II, p. 38)

Vasario 15

Paprastai, jeigu kenÄ�iama be tikslo, kanÄ�ia atima iš žmogaus džiaugsmÄ… ir jį sunaikina. O kentÄ—jimas su gera intencija pagimdo gražiausiÄ…, tauriausiÄ… ir patvariausiÄ… džiaugsmÄ…, kokį patirdavo kankiniai.

(Listy, p. 9)

Vasario 16

Kaip akylas sodininkas pavasarį apgeni sulaukÄ—jusius ir išsikerojusius Å«glius, taip Dievas leidžia skaudžiai kentÄ—ti išrinktosioms sieloms, norÄ—damas jas pašventinti.

(RiK, O zaparciu siÄ™ siebie, p. 250)

Vasario 17

Dievas niekada nÄ—ra taip arti, kaip dÄ—damas ant mÅ«sų kryžių, bet ir niekada Jo taip nepagarbiname, kaip tuomet, kai noriai jį nešame.

(RiK, O życiu wspólnym, p. 252)

Vasario 18

PasitikÄ—jimas Dievo gailestingumu kanÄ�iÄ… paverÄ�ia patvariu džiaugsmu, iš maldingumo akto „JÄ—zau, pasitikiu Tavimi!“ į kenÄ�ianÄ�ios sielos vidų teka palaiminga ramybÄ—, o išorÄ—n spinduliuoja džiaugsmas.

(Listy, p. 9)

Vasario 19

Palaiminta siela, kuri atidžiai ir pamaldžiai apmÄ…sto karÄ�iÄ… Viešpaties JÄ—zaus kanÄ�iÄ… ir mirtį, nes taip ji praturtÄ—ja daugybe didelių ir įvairiausių malonių, kurių kitaip gauti bÅ«tų sunku.

(MB, t. II, p. 132)

Vasario 20

Amžių Karalius paliko dangaus sostÄ…, kad, paskelbdamas ramybÄ™ tikintiesiems, Kryžiaus ginklu įveiktų mÅ«sų išganymo priešus.

(RiK, O pokoju Chrystusa, p. 296)

Vasario 21

Dievas paliko mus laisvus, kad su Jo malone savarankiškai pasirinktume. TodÄ—l savo rankose laikome gyvenimo ir mirties, blogio ir gÄ—rio svarstykles. MÅ«sų tikslas privalo bÅ«ti vienybÄ— su Dievu, kuriÄ… galime pasiekti tiktai laisva valia.

(RiK, O pokusach, p. 291)

Vasario 22

Dievo Gailestingumo kulto tikslas yra pažadinti pasitikÄ—jimÄ… Dievu per TarpininkÄ… JÄ—zų Kristų, kaip tai rodo parašas po paveikslu „JÄ—zau, pasitikiu Tavimi!“ Dabar žmonÄ—s pernelyg pasitiki savimi, savo protu, savo jÄ—ga ir išradimais, todÄ—l yra atsidÅ«rÄ™ ant bedugnÄ—s krašto ir dreba dÄ—l nežinomos ateities.

(MB, t. IV, p. 74)

Vasario 23

Dėl laimės, kuri mūsų laukia, verta laikinai pakentėti.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p.13)

Vasario 24

Kryžius – tai nebÅ«tinai kokie nors nepaprasti kentÄ—jimai, nors pasitaiko ir tokių, bet tai yra paprasti ir kasdieniai nepatogumai, kuriuos nelengva ištverti. Kartais lengviau priimti dideles kanÄ�ias ir aukas negu nedidelius paprastus nemalonumus, kurie kasdien kartojasi ir trunka ilgesnį laikÄ….

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 19 ir t.)

Vasario 25

Kryžius, nuo kurio Jis sunaikino nuodÄ—mÄ—s ir pragaro galybÄ™ bei pradÄ—jo viešpatauti Dievo Gailestingumo KaralystÄ—je, yra Viešpaties JÄ—zaus paveikslas.

(MB, t. II, p. 211)

Vasario 26

Jeigu žvilgsnis į kryžių mus įtikina, jog JÄ—zus myli žmones, tai neįmanoma be didžio susijaudinimo artintis ir prie tabernakulio. ÄŒia irgi yra akivaizdus begalinÄ—s Išganytojo meilÄ—s mums įrodymas.

(Serce Jezusa wzorem miłości bliźniego,

WA 6/1951, p. 662)

Vasario 27

Jei kas nori bÅ«ti geras krikšÄ�ionis ir pasiekti tikrÄ… dorybÄ™, privalo ruoštis įvairiausioms pagundoms, kurių neišvengÄ— net Kristus.

(RiK, O pokusach, p. 288)

Vasario 28

Kad pagundos būtų naudingos, reikia joms užbėgti už akių, energingai su jomis kovoti ir pasiekus pergalę dėkoti Dievui už pagalbą.

(RiK, O pokusach, p. 292)

Vasario 29

Visame kame susitaikyti su Dievo valia – tai paprasÄ�iausias ir trumpiausias kelias į šventumÄ….

(Poznajmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 211)

KOVAS

Kovo 1

Išganytojas didžiausio atsidavimo aktu imasi realizuoti TÄ—vo valiÄ…, kuri yra gailestingumas žmonÄ—ms. Šiuo aktu Kristus priÄ—mÄ— visÄ… baisingÄ… savo žemiškojo gyvenimo programÄ… – kentÄ—jimus, pažeminimÄ…, kanÄ�iÄ… ir mirtį.

(Serce Jezusa wzorem zgadzania się z wolą Bożą,

WA 6/1951, p. 489)

Kovo 2

KanÄ�ios metu Kristus, atlikdamas viskÄ…, ko trokšta meilÄ— ir teisingumas, atiduoda TÄ—vui didžiausiÄ… garbÄ™ ir šlovÄ™.

(Kult męki Chrystusa Pana,

WAW 10/1936, p. 56)

Kovo 3

Viešpats JÄ—zus dažnai galvodavo apie savo kanÄ�iÄ… ir mirtį, drÄ…siai apie jÄ… kalbÄ—davo ir nuosekliai jos siekÄ—. Tai yra nenutrÅ«kstamas Jo aukos už mus, paklusimo dangiškojo TÄ—vo valiai ir nuolatinis begalinio gailestingumo mums aktas.

(MB, t. I, p. 194)

Kovo 4

MylÄ—si Viešpatį, savo DievÄ…! Šie žodžiai išreiškia visÄ… žmogaus didingumÄ…, orumÄ…, laimÄ™ bei paskirtį ir saldžiausiosios JÄ—zaus širdies, kuri pati plaka tauriausia ir didžiausia visiems sektina meile TÄ—vui, troškimÄ….

(Serce Jezusa wzorem miłości Boga,

WA 6/1951, p. 659)

Kovo 5

Stoviu po Kristaus kryžiumi, sužavÄ—tas didžiulio Jo skurdo. Man gÄ—da, kad ypaÄ� šiuo požiÅ«riu esu taip toli nuo Jo. Suteik man malonÄ™, Viešpatie, kad niekada visa širdimi prie laikinųjų gÄ—rybių neprisirišÄ�iau. Kad verÄ�iau norÄ—Ä�iau prarasti viskÄ…, tik ne Tavo malonÄ™.

(MB, t. II, p. 157–158)

Kovo 6

Su meile pakÄ—lÄ— ir Ä—mÄ— nešti savo kryžių, apipildamas jį savo prakaitu, vilgydamas brangiausiu savo krauju, papuošdamas penkiomis savo žaizdų rožėmis, didvyriškos savo sielos nuopelnais. Žinojo, kad nuo tada Kryžius taps GyvybÄ—s medžiu, Dievo KaralystÄ—s raktu, karališkuoju sostu ir skeptru, Jo tarnų kardu bei arklu, viso Jo mokymo santrauka.

(Miłosierdzie Krzyża Chrystusowego, p. 3)

Kovo 7

Jeigu mylÄ—ti DievÄ… JÄ—zus laiko svarbiausia žmogaus priederme, tai ir pats, kaip tikras Žmogus, už viskÄ… labiau myli TÄ—vÄ…; tai matyti iš viso žemiškojo Jo gyvenimo, o labiausiai – iš vyriausiojo kunigo maldos prieš kanÄ�iÄ….

(Serce Jezusa wzorem miłości Boga,

WA 6/1951, p. 658)

Kovo 8

Nuodėmė yra nedėkingumas, kurį parodome labiausiai mylin�iam ir labiausiai meilės vertam Tėvui ir Geradariui; tuo skaudesnis nedėkingumas, kad esame privilegijuoti Jo draugai.

(Listy, p. 61)

Kovo 9

Kruvinoji Išganytojo permaldavimo mirtis – tai galingiausia kalba, kokia kada nors Dievo gailestingumas yra bylojÄ™s žmonÄ—ms. Neįmanoma, kad tas, kuris tikrai tai suvokÄ—, nepajustų begaliniu pasitikÄ—jimu ir meile pasireiškianÄ�io karšto dÄ—kingumo už šÄ¯ gailestingumÄ….

(MB, t. II, p. 99)

Kovo 10

JÄ—zus neša kryžių su meile, nes jį uždÄ—jo dangaus TÄ—vas, kuriam Jis buvo klusnus iki mirties ant kryžiaus. Neša kryžių su džiaugsmu, nes tÄ… kryžių uždÄ—jo žmonÄ—s, žmogiškieji broliai. Jis pamilo juos didžiule, amžina meile, o kai jie per nuodÄ—mes pražuvo, stoja jų ginti ir sunkaus kryžiaus auka išperka juos nuo pražūties.

(Miłosierdzie Krzyża Chrystusowego, p. 4)

Kovo 11

ViešpaÄ�iui Kristui esant gyvam, iš dieviškojo Jo asmens sklido galingiausia jÄ—ga, kuri gydÄ— kÅ«nus ir gaivino sielas (plg. Lk 6, 19). Tas pats vyksta, kai tikÄ—jimu užmezgame su Juo kontaktÄ…, norÄ—dami drauge su Juo kentÄ—ti, Juo sekti.

(Kult męki Chrystusa Pana, WAW 10/1931, p. 56)

Kovo 12

Kraujas ir vanduo, ištekÄ—jÄ™ iš perverto nukryžiuoto Išganytojo šono, gailestingiausiojo Išganytojo paveiksle yra pavaizduoti raudonais ir baltais spinduliais. Jie simbolizuoja iš ant kryžiaus mirusio Išganytojo šono gimstanÄ�iÄ… BažnyÄ�iÄ… su sielÄ… apvalanÄ�iais (Krikštas ir Atgaila – baltasis spindulys) ir gyvybÄ™ teikianÄ�iais (Altoriaus ir kiti sakramentai, kurių simbolis yra kraujas – raudonasis spindulys) sakramentais.

(MB, t. IV, p. 71)

Kovo 13

Visas pasaulis yra Dievo gailestingumo dalelytÄ—, kuri, palikusi dangų ir nusileidusi žemÄ—n, supa bei dengia žmogų; tai atmosfera ir centras, aplink kurį viskas sukasi; tai oras, kuriuo kvÄ—puojame; šviesa, kuri mus apšvieÄ�ia, ir šiluma, kuri mus šildo.

(Rekolekcje, p. 6)

Kovo 14

Kaip Petras, išvydÄ™s JÄ—zaus žvilgsnį, pajuto gailestį dÄ—l nuodÄ—mÄ—s, taip ir mes jauÄ�iame atgailÄ…, mÄ…stydami apie Jo kanÄ�iÄ…. Šis Nukryžiuotojo žvilgsnis įsiskverbia iki pat sielos gelmių ir perveria jÄ… gailesÄ�iu, nes suprantame, jog nuodÄ—mÄ— buvo visų gailestingiausiojo Išganytojo kanÄ�ių priežastis.

(RiK, O stałej skrusze za grzechy, p. 287)

Kovo 15

Kristaus kanÄ�ia ir mirtis nebuvo tik pamoka, geras pavyzdys ir didvyriškas darbas, bet iš tiesų gailestingas atlyginimas Dievui už nuodÄ—me Jam padarytÄ… įžeidimÄ….

(MB, t. II, p. 6–7)

Kovo 16

Vieno Kristaus kraujo lašo bÅ«tų pakakÄ™ atpirkti visai žmonių giminei. TaÄ�iau Jis išliejo jo gausiai, tarsi kokiÄ… upÄ™.

(MB, t. II, p. 7)

Kovo 17

Viešpats JÄ—zus ant kryžiaus troško TÄ—vo garbÄ—s, troško, kad visi žmonÄ—s pažintų neapsakomÄ… Jo gailestingumÄ… ir juo gausiai naudotųsi, kad mylÄ—tų DievÄ… tvirÄ�iausia meile, kad didžiai trokšdami Jo siektų.

(MB, t. II, p. 184)

Kovo 18

Man gÄ—da, Viešpatie, stovÄ—ti priešais šventÄ… Tavo veidÄ…, nes taip mažai esu į Tave panašus. (...) Tu iš gailestingumo praliejai už mane tiek kraujo, o man pasiaukoti artimui kaskart atrodo sunku.

(MB, t. II, p. 103)

Kovo 19

Šventasis Juozapas parodo tÄ… didį pasitikÄ—jimÄ… Dievo gailestingumu; jis moka bÅ«ti kantrus ir ištvermingai laukia, susiedamas tikÄ—jimÄ… su protu ir išnaudodamas visas natÅ«ralias galimybes.

(MB, t. I, p. 65)

Kovo 20

MÅ«sų kryžiai yra tik Išganytojo Kryžiaus nuolaužos, tik menkas atspindys kanÄ�ių, kurias Jis patyrÄ— dÄ—l begalinio savo gailestingumo.

(MB, t. II, p. 115)

Kovo 21

Tavo, JÄ—zau, kraujas ir kanÄ�ios nuopelnai yra tvirtas mano pasitikÄ—jimo pamatas. Padaugink jo manyje, padaugink mano meilÄ™ Tau! Trokštu pasitikÄ—ti Tavimi, mylÄ—ti Tave, kaip niekas dar nÄ—ra pasitikÄ—jÄ™s ir mylÄ—jÄ™s.

(MB, t. II, p. 84)

Kovo 22

Didžios sielos eina Mokytojo pėdomis, bendradarbiaudamos su Juo ir drauge kentėdamos. Skęsdamos Jame kaskart giliau, jos įauga į Jo mintis, ketinimus bei kan�ias ir taip viskam pasirengusios save aukoja kaip nepaliaujamą auką.

(MB, t. I, p. 194)

Kovo 23

Kryžius yra kruvinosios Viešpaties JÄ—zaus aukos altorius; ant jo dangiškajam TÄ—vui Jis paaukojo save kaip deginamÄ…jÄ… aukÄ… už viso pasaulio nuodÄ—mes.

(MB, t. II, p. 211)

Kovo 24

Kiekviena pagunda manęs klausia to paties: Jėzus ar Barabas?

(MB, t. II, p. 97)

Kovo 25

Prieš MergelÄ™, „malonÄ—s pilnÄ…“, stovi arkangelas ir sako jai, jog ji tapsianti Išganytojo Motina, Gailestingumo Motina. Žinodama šiÄ… privilegijÄ…, Marija sutiko ir tuomet savo įsÄ�iose pradÄ—jo Gailestingumo Karalių, o dvasiškai – ir mus.

(Matka Miłosierdzia, HD 2/1957, p. 901)

Kovo 26

Gyvas tikÄ—jimas traukÄ— ir laikÄ— MarijÄ… prie kryžiaus. Už mirtį galingesnÄ— meilÄ— jungÄ— jÄ… su SÅ«numi (...) taip glaudžiai, kad jokia žmogiškoji jÄ—ga neįstengÄ— nutraukti šių saitų.

(MB, t. II, p. 169)

Kovo 27

Kas patikÄ—tų, jog ir Viešpats Dievas turi savo šventadienių, ypatingo džiaugsmo dienų, kai atrodo esÄ…s laimingesnis nei paprastai. (...) Jo džiaugsmo viršÅ«nÄ— yra nusidÄ—jÄ—lio atsivertimas.

(Poznajmy Boga w Jego MiÅ‚osierdziu, p. 147–148)

Kovo 28

Ä®sitikinimas, jog Dievas trokšta mums tik laimÄ—s, yra beatodairiško atsidavimo Dievo valiai pagrindas.

(MB, t. II, p. 46)

Kovo 29

Dievo gailestingumas atima nusidÄ—jÄ—lį iš teisingumo, sulaiko pastarÄ…jį ir atideda, eina paskui žmogų, visur bÅ«na drauge su juo.

(Rekolekcje, p. 20)

Kovo 30

Atleisti yra JÄ—zaus širdies poreikis, ir Jam bÅ«tų skaudu, jei privalÄ—tų mus pasmerkti, kaip skaudu ir dabar, kai abejojame gailestingumu ir nemaldaujame atleidimo.

(Rekolekcje, p. 22)

Kovo 31

TenebÅ«na mano gyvenimas tarsi kurmio ar šikšnosparnio egzistencija, nes dvasios pasaulis, kurį mums atveria Tavo malonÄ—, yra toks gražus, skaidrus ir vaisingas.

(MB, t. II, p. 71)

BALANDIS

Balandžio l

KrikšÄ�ionis ne tik privalo atsiminti pareigÄ… atleisti, bet ir iš tikrųjų turi atleisti.

(MB, t. II, p. 165)

Balandžio 2

Ieškojai manÄ™s, kai buvau įsipainiojÄ™s į nuodÄ—mÄ—s erškÄ—Ä�ius ir skaudžiai susižeidÄ™s, o radÄ™s užsidÄ—jai sau ant peÄ�ių ir dabar taip rÅ«pestingai gydai nuodÄ—mių žaizdas mano sieloje. „JÄ—zau, pasitikiu Tavimi!“

(Listy, p. 7)

Balandžio 3

Kas yra varžomas godumo, kÅ«niškumo ar puikybÄ—s panÄ�ių, tas nepaprastai sunkiai įstengs išsaugoti tikÄ—jimÄ… bandymų valandÄ….

(MB, t. I, p. 193)

Balandžio 4

KasdienÄ— nuodÄ—mÄ— nesumažina meilÄ—s, bet sumenkina įkarštį, veikimo ir spinduliavimo laisvÄ™. DraugystÄ™ su Dievu ji daro ne tokiÄ… glaudžiÄ… ir veikliÄ….

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 11)

Balandžio 5

Kiekviena kasdienÄ— nuodÄ—mÄ— sukuria tarsi kokiÄ… miglÄ… tarp mÅ«sų proto ir Tiesos SaulÄ—s. Mums nusikalstant ta migla vis tirštÄ—ja ir galų gale visiškai užstoja dieviškosios SaulÄ—s skleidžiamus spindulius, o mes pasineriame į dvasios sutemas: jau gerai nebeįžiÅ«rime gyvenimo kelių ir gyvename iliuzijomis apie savo sielos bÅ«klÄ™.

(Konferencje: Sprzeciw Woli Bożej, p. 137)

Balandžio 6

Kiekviena kad ir menkiausia kaltÄ— visuomet yra nuolaida kokiai nors aistrai, todÄ—l jÄ… stiprina ir išvaduoja iš valios kontrolÄ—s. KÄ… atimame iš dvasios, tÄ… atiduodame kÅ«nui; kÄ… atimame iš Dievo meilÄ—s, tÄ… atiduodame sukurtajai meilei.

(Konferencje: Sprzeciv Woli Bożej, p. 137)

Balandžio 7

SąžinÄ™ galima palyginti su akimi: kol nepridulkÄ—jusi ir švari, ji žvelgia šviesiai, linksmai; bet vos tik kas nors įkrenta, ji pajunta skausmÄ… ir ima ašaroti. Panašiai bÅ«na su sąžine, nes, vos tik žmogus nusideda, ji, tarsi rÅ«stus teisÄ—jas, apsiginkluoja keršto kalaviju ir dienÄ… naktį persekioja kaltininkÄ….

(Listy, p. 53)

Balandžio 8

(...) joks gÄ—ris nepateisina nuodÄ—mÄ—s ir Dievas niekuomet neleidžia, kad iš jos kiltų gÄ—ris; tik tuomet, kai nuodÄ—mÄ— jau padaryta, Dievas jÄ… paverÄ�ia geru dalyku.

(O wdzięczności za Miłosierdzie Boże, p. 54)

Balandžio 9

Kas velka į vandenį panardintÄ… medį, tam jis atrodo lengvas, visu savo svoriu apsunksta tik ištrauktas ant kranto. Taip ir mes, kol plaukiame gyvenimo upe į amžinybÄ—s okeanÄ…, daugelio nuodÄ—mių nepastebime arba laikome jas visai nereikšmingomis ir tik ant amžinybÄ—s kranto pajuntame, kokios jos sunkios.

(Sprawiedliwość Boża, p. 14)

Balandžio 10

PasitikÄ—jimas daro stebuklus, nes gali naudotis Dievo visagalybe.

(MB, t. III, p. 198)

Balandžio 11

Jei savo noru imame į širdį nedideles nuoskaudas ar neatsisakome įproÄ�io lengvabÅ«diškai teisti, apkalbinÄ—ti, jei puoselÄ—jame protÄ… veikiantį natÅ«ralų prieraišumÄ… arba prisirišimÄ… prie savo nuomonÄ—s ir savo valios, – visa tai yra panÄ�iai, kurie pririša mus prie žemÄ—s ir kliudo pakilti iki Dievo meilÄ—s.

(Listy, p. 59)

Balandžio 12

MeilÄ— negali pakelti išsiskyrimo, ji trokšta nuolatos bÅ«ti drauge.

(Miłosierdzie Krzyża Chrystusowego, p. 39)

Balandžio 13

Dievas leidžia pažeminti tuos, kurie pasitiki savomis jÄ—gomis, dorybÄ—mis, nuopelnais ir iš aukšto žvelgia į parpuolanÄ�iuosius, juos niekina, kaltina ir netgi smerkia. Jie nesiskaito su geismų galybe, kuri pranoksta natÅ«ralias žmogaus jÄ—gas. „Be manÄ™s jÅ«s nieko negalite padaryti“, – yra sakÄ™s Išganytojas.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 39)

Balandžio 14

Dievo gailestingumas yra KÅ«rÄ—jo pasilenkimas prie kÅ«rinio, kad išvestų jį iš skurdo ir atitaisytų jo trÅ«kumus.

(Listy, p. 19)

Balandžio 15

Pagundų nereikia bijoti, taÄ�iau dera užbÄ—gti joms už akių. TaÄ�iau jei pagunda įkyri, nepasikliaukime savimi, o verÄ�iau su pasitikÄ—jimu prašykime DievÄ… pagalbos ir venkime progos.

(RiK, O pokusach, p. 292)

Balandžio 16

Tik romumu galime pelnyti sau žmonių simpatijas, tik švelnumas ir jautrumas geba mums sugrąžinti skvarbius protus ir nuraminti. (...) Ä®tvirtintus miestus paimame jÄ—ga, o žmonių širdis – švelnumu bei romumu.

(RiK, O cichości, p. 328)

Balandžio 17

Švelnumo, romumo ir jautrumo Kristui niekuomet nestigo, tuo alsavo visi Jo žodžiai ir darbai. Romus ir nuolankus gimdamas, švelnus ir malonus per visÄ… savo gyvenimÄ…, taip pat elgdamasis ir su mokiniais, ir su priešais, Jis miršta romiai, kaip AvinÄ—lis.

(RiK, O cichości, p. 326)

Balandžio 18

Nusižeminimas yra savo skurdo pripažinimas, o šis pripažinimas atkreipia į mus Dievo žvilgsnį, kaip tas sužeistas keleivis yra atkreipÄ™s gailestingojo samarieÄ�io žvilgsnį.

(RiK, O pokorze, p. 245)

Balandžio 19

SavimeilÄ— yra didžiausias mano priešas, nes priešinasi Dievui iš žemų paskatų. Tu, Viešpatie, esi visagalis, neleisk, kad Tau prieštarauÄ�iau net esant menkiausiam reikalui. Neleisk, kad sau prisiskirÄ�iau gera, kurį Tau patinka manyje daryti, kad prisirišÄ�iau prie Tavo dovanų, kad jas savinÄ�iausi.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 65)

Balandžio 20

Jei norime tiesiogiai susijungti su Dievu, privalome pasirengti išmÄ—ginimams, kad apsivalytume nuo to, kas yra delikaÄ�iausia ir subtiliausia mÅ«sų savimeilÄ—je. Daugelis sielų, šitaip bandomos, šiame kelyje pavargsta ir palieka DievÄ…. Tai yra namai be pamatų.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 67)

Balandžio 21

Nuostabus dalykas ViešpaÄ�iui maldoje parodyti visus savo vargus, nes taip mes išpažįstame Dievo gailestingumÄ…, atiduodame Jam deramÄ… garbÄ™ ir tuo siekiame, kad Jis mÅ«sų pasigailÄ—tų.

(RiK, O pokorze, p. 245)

Balandžio 22

Atrodo, kad Dievas, kuo daugiau atleisdamas, didina savo gailestingumÄ….

(Rekolekcje, p. 22)

Balandžio 23

DžiaukimÄ—s, nes Tas, kuris kentÄ—jo, triumfuoja! LinksminkimÄ—s, nes Tas, kuris buvo mirÄ™s, prisikÄ—lÄ— iš numirusių! StovÄ—jo nušvitÄ™s tarp tų, kurie buvo nugrimzdÄ™ į mirties tamsybes.

(Ciemności świata a światło Chrystusowe,

WD 5/1949, p. 115)

Balandžio 24

Velykų laikotarpiu BažnyÄ�ia, suvokdama patirtÄ…jį Dievo gailestingumÄ…, kuris labiausiai pasireiškÄ— prisikÄ—limu iš numirusių ir šventų sakramentų įsteigimu, jau nebemaldauja gailestingumo, bet džiaugsmingai šlovina iš numirusių prisikÄ—lusį Kristų su Jo gailestingumu.

(Ufność a Miłosierdzie Boże,

WA 7/1952, p. 317)

Balandžio 25

Kaip tamsoje apmirusi gamta pabunda gyventi, kai jÄ… staiga apšvieÄ�ia ir sušildo saulÄ—s spindulys, taip ir žmogus – taip ir visas pasaulis, patyrÄ™s Kristaus malonÄ™, išvestas į laisvÄ—s šviesÄ… ir išvaduotas iš nuodÄ—mÄ—s jungo, – giliai alsuoja laisvu oru ir džiaugiasi nauju visaverÄ�iu antgamtiniu gyvenimu: tuo laimingesnis, nes buvo pražuvÄ™s, o štai dabar išvaduotas, buvo mirÄ™s, o štai dabar prisikÄ—lÄ— iš numirusių.

(Ciemnośći świata a światło Chrystusowe,

WD 5/1949, p. 117)

Balandžio 26

Ko gi turime bijoti, jeigu jau ir mirtis nugalÄ—ta? Juk mÅ«sų, krikšÄ�ionių, negalima numarinti! Kristus yra galingas ir gailestingas, nemirtingas ir nenugalimas, taigi ir visa, kas su Juo susijÄ™, yra nemirtinga: Jo mokymas, Jo BažnyÄ�ia, Jo išrinktieji, jų darbai, kentÄ—jimai ir pati mirtis.

(MB, t. II, p. 234)

Balandžio 27

Kristaus pergalÄ— yra mÅ«sų pergalÄ—! Jo šlovÄ— yra mÅ«sų šlovÄ—, nes Jo prisikÄ—limas kartu yra ir mÅ«sų prisikÄ—limas iš numirusių! Jis negali mÅ«sų pamiršti: juk viskÄ… dÄ—l mÅ«sų padarÄ—, viskÄ… mums gavo, viskuo su mumis pasidalijo.

(MB, t. II, p. 233–234)

Balandžio 28

Mano siela yra paslaptingas dalykas, kaip pasÄ—lio grÅ«das žiemos miego metu. Ji yra užkastas lobis, nežinomas perlas. Kaip išsivysto nuostabus vidinis vaiko pasaulis, taip ir kÅ«nÄ… palikusioje sieloje atsiskleidžia gilus amžinojo gyvenimo pasaulis. Gailestingiausiasis JÄ—zau, kada ateisiu, kada atsistosiu prieš Tave?

(MB, t. II, p. 286)

Balandžio 29

Savo gyvenimu parodykime, kad labai tikime JÄ—zaus prisikÄ—limu iš numirusių.

(Ciemnośći świata a światło Chrystusowe, p. 116)

Balandžio 30

Viešpats JÄ—zus ne tik išvadavo mus iš nuodÄ—mÄ—s ir amžinosios mirties, sugrąžindamas prarastÄ…jÄ… Dievo sÅ«nystÄ™, bet dar ir įsteigÄ— neišsemiamÄ… savo nuopelnų lobynÄ…, kurį apaštalas vadina malonių sostu, ir visus kvieÄ�ia su pasitikÄ—jimu artintis prie šio lobyno ir gausiai semtis Dievo gailestingumo.

(MB, t. I, p. 208)

GEGUŽĖ

Gegužės 1

Marija, sutikusi būti Dievo gailestingumo raktininkė, suvokia, jog gyvena tik tam, kad dalytų Dievo geradarybes nusidėjėliams.

(Listy, p. 44)

Gegužės 2

Kiekvienas, kas nori lengvai ir greitai tapti šventuoju, privalo mylÄ—ti savo dangiškÄ…jÄ… MotinÄ…, garbinti jÄ… po Dievo didžiausiu kultu, karštai jai melstis ir sekti jos dorybÄ—mis.

(Listy, p. 43)

Gegužės 3

Jeigu patys bÅ«tume galingesni, gal ir nereikÄ—tų mums Motinos, bet bÅ«dami silpni, maži ir vargšai, ypaÄ� kai kalbama apie dvasinius dalykus, kaip kÅ«dikiai turime glaustis Gailestingumo Motinos glÄ—byje.

(Listy, p. 43)

Gegužės 4

Dievas nori, kad vieni žmonÄ—s rodytų savo gailestingumÄ… kitiems ir jiems tarsi pavaduotų Dievo gailestingumÄ… žemÄ—je – kad gausiau apdovanotieji dalytųsi su vargingesniaisiais, stipresnieji globotų silpnesniuosius, laimingieji teiktų paguodÄ… kenÄ�iantiesiems, žodžiu, kad visi, sujungti broliškos meilÄ—s ryšiais, sudarytų vienÄ… šeimÄ…, kurioje visi mylÄ—tų vienas kitÄ….

(Wielbijmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 183)

Gegužės 5

Artimo meilÄ— privalo kilti iš Dievo meilÄ—s. Kas mylÄ—tų artimÄ… tik dÄ—l jo paties arba dÄ—l gaunamų jo paslaugų, tas neturÄ—tų krikšÄ�ioniškosios meilÄ—s.

(Serce Jezusa wzorem miłości bliźniego,

WA 6/1951, p. 663)

Gegužės 6

TikÄ—jimas mus moko, kad Dievas yra mÅ«sų TÄ—vas, Kristus – mÅ«sų galva, o Šventoji Dvasia mus pašventina. DÄ—l to mylÄ—ti artimÄ… reiškia mylÄ—ti Dievo mylimus vaikus, JÄ—zaus mistinio KÅ«no narius, Šventosios Dvasios šventovÄ™.

(RiK, O miłości braterskiej, p. 267)

Gegužės 7

Kaip tÄ—vas iš tolo pajunta besiartinantį sÅ«nų, taip ir mes turime justi žmonių, ypaÄ� patyrusių didelÄ™ nelaimÄ™, poreikius.

(RiK, Naśladowanie Miłosierdzia Bożego, p. 354)

Gegužės 8

Kaip tÄ—vas nelaukÄ—, kol sÅ«nus prie jo prisiartins, bet pats išÄ—jo jo pasitikti, taip ir mes nelaukime, kol artimas mus paprašys paramos, bet eikime pasitikti visų stokojanÄ�iųjų.

(RiK, Naśladowanie Miłosierdzia Bożego, p. 354)

Gegužės 9

Niekada nesielk su artimu negatyviai, bet visada – pozityviai.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 25)

Gegužės 10

Niekas taip nesutaurina žmogaus, kaip [tai, kad], matydamas materialiai ar moraliai skurstanÄ�ius, regi juose patį Viešpatį Kristų, o dÄ—damas savo rankas į materialines ar dvasines jų žaizdas, įsivaizduoja, jog lieÄ�ia paties Išganytojo žaizdas.

(Listy, p. 17)

Gegužės 11

Jei izoliuosi save nuo kitų, nepasieksi visiškos brandos. O jeigu nori praturtinti save su kitų pagalba, privalai meile su jais susijungti.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 25)

Gegužės 12

Mažiausi dalykėliai auga esant santaikai, o didžiausi sunyksta dėl nesantaikos.

(RiK, O miłości braterskiej, p. 269)

Gegužės 13

Laukdami Šventosios Dvasios, negalime nieko neveikti, bet privalome melstis ir praktikuoti artimo meilÄ™, nes ji yra geriausias mÅ«sų meilÄ—s Dievui įrodymas.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 32)

Gegužės 14

TÄ—vas myli SÅ«nų, o SÅ«nus taip pat myli TÄ—vÄ…. Iš tos begalinÄ—s, amžinosios meilÄ—s kyla Šventoji Dvasia, treÄ�ias dieviškasis Asmuo – MeilÄ—s įasmeninimas. Šventoji Dvasia be galo myli TÄ—vÄ… ir SÅ«nų ir taip pat yra jų mylima. Šventoji Dvasia – tai MeilÄ—.

(Serce Jezusa wzorem miłości Boga,

WA 6/1951, p. 656–657)

Gegužės 15

Šventosios Dvasios veikimas pasižymi nepaprastu švelnumu: kas Jai sÄ…moningai priešinasi, JÄ… sulaiko ir priverÄ�ia pasitraukti.

(Konferencja o Duchu Świętym,

WAW 5/1931, p. 157)

Gegužės 16

Šventoji Dvasia pašventino Kristaus žmogystÄ™ ir visus Jo darbus padarÄ— pavyzdžiu, į kurį lygiuosis bet koks žmogiškasis šventumas.

(MB, t. I, p. 195)

Gegužės 17

Šventumo klausimu visi esame vien pradedantys mokiniai, tik labai menkai apie tai išmanantys; mums visuomet reikalingas vadovas, o juo esti Šventoji Dvasia.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 36)

Gegužės 18

Šventoji Dvasia negali patekti į sielÄ…, kurios bendravimas su žmonÄ—mis yra netobulas. MeilÄ—s stoka – viena didžiausių kliÅ«Ä�ių Jos veikimui. Kaip vanduo sulaiko ugnies poveikį, taip ir meilÄ—s stygius sulaiko Šventosios Dvasios veikimÄ….

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 32)

Gegužės 19

MÅ«sų valia neretai bÅ«na atkakli, nesuprantama, užsispyrusi. PirmutinÄ— sÄ…lyga, kad gautume dovanų, yra atsiriboti nuo kÅ«rinių ir nuo paties savÄ™s. Tuomet Šventoji Dvasia perima iniciatyvÄ…, kad sÄ—kmingai nuvestų mus pas DievÄ….

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 36)

Gegužės 20

Šventoji Dvasia, JÄ—zaus Kristaus Dvasia remia mus, negebanÄ�ius, ir meldžiasi mumyse nenusakomais atodÅ«siais. Jei malda eina iš Jos, iš širdies, ji perveria dangų ir viskÄ… gauna.

(Rekolekcje, p. 10)

Gegužės 21

Šventoji Dvasia padeda mÅ«sų negalei, Ji pati maldauja už mus, Ji žadina visiško pasitikÄ—jimo ir garbinimo, tikro nuoširdumo ir Dievo didybÄ—s pripažinimo jausmÄ….

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 36)

Gegužės 22

Apie kÄ… nors kalbÄ—dami privalome vengti kandumo, pykÄ�io, ironijos, pašaipos, nes Dievo Dvasia yra kupina švelnumo ir meilÄ—s, nes tiesa be meilÄ—s nÄ—ra kilusi iš tikros meilÄ—s.

(Konferencje, p. 48)

Gegužės 23

Nuolatos patirti gailestingumÄ…, bet neturÄ—ti jo seseriai, broliui, priimti kalÄ�ių dovanojimÄ…, bet nedovanoti kitiems žmonÄ—ms, patirti atleidimÄ…, bet nenorÄ—ti atleisti, – argi tai nebÅ«tų keršto besišaukiantis piktumas?

(Miłosierdzie Serca Jezusa Konającego, p. 8)

Gegužės 24

BažnyÄ�ia nesigriebia kardo, nes jos galybÄ— slypi Dievo valioje, kuri padeda ištverti kentÄ—jimus, taip pat maldoje už tuos, kurie jÄ… persekioja.

(MB, t. II, p. 57)

Gegužės 25

Išganytojui labai rÅ«pi santaika ir vienybÄ— BažnyÄ�ioje, nes nuo to priklauso jos galia bei raida.

(MB, t. II, p. 26)

Gegužės 26

Šventosios Dvasios įkvÄ—ptos sudygsta ir pražysta kankinių, mergelių bei išpažinÄ—jų herojiškosios dorybÄ—s, kurios yra viena iš BažnyÄ�ios šventumo apraiškų.

(Konferencja o Duchu Świętym,

WAW 5/1931, p. 156)

Gegužės 27

BÅ«dami gailestingi nusidÄ—jÄ—liams, ir sau sulauksime gailestingumo iš paties Dievo bei iš geros valios žmonių, kurie savo maldomis apglÄ—bia ir mÅ«sų nuodÄ—mingÄ… sielÄ….

(Konferencje, p. 43)

Gegužės 28

Santykiuose su žmonÄ—mis visada laikytis santÅ«riai, su visais elgtis pagarbiai, džiaugtis, jei kiti yra vertinami labiau už mus, noriai priimti patarimus, priekaištus, netgi nepelnytÄ… paniekÄ…, niekada nekalbÄ—ti apie save, iškÄ™sti nesÄ—kmes, noriau bendrauti su vargšais bei prasÄ�iokÄ—liais negu su šio pasaulio galingaisiais.

(Listy, p 51)

Gegužės 29

Privalome nusižeminti prieš kitus žmones, matyti juose Dievo jiems duotas prigimties ir antgamtines dovanas, be pavydo jomis stebÄ—tis, o jų ydas pridengti.

(RiK, O pokorze, p. 249)

Gegužės 30

Jei kas tvirtintų esąs gailestingas, bet nesiryžtų, turėdamas tam progą ir galimybę, daryti gailestingumo darbus artimo sielai ir kūnui, būtų melagis.

(MB, t. IV, p. 23)

Gegužės 31

Tiktai vienas draugas stovÄ—s su mumis Paskutiniame teisme priešais DievÄ… ir mus gins: tai – gailestingumo darbai.

(Wielbijmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 203-204)

BIRŽELIS

Birželio l

Kaip akys vengia ryškių spalvų, taip ir žmonÄ—s šalinasi šaltų ir skvarbių protų, o linksta prie švelnių ir jautrių. Be tikÄ—jimo neįmanoma patikti Dievui, o be romumo – žmonÄ—ms. Prie mielo Ä—riuko artinasi ir vaikas, o nuo ežio ir šuo bÄ—ga šalin.

(RiK, O cichości, p. 328)

Birželio 2

Tiktai tikras nusižeminimas skatina palankumÄ… kitiems ir sukuria Viešpaties Kristaus taip palankiai vertinamÄ… švelnumÄ… bei kantrybÄ™.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 147)

Birželio 3

Per EucharistijÄ… žmonÄ—s geriau pažįsta Dievo išmintį, galybÄ™, gerumÄ… ir gailestingumÄ…, nes Jis mums suteikia ne tik savo malonių, bet ir save patį, kad visuomet pasiliktų su mumis.

(MB, t. I, p. 199)

Birželio 4

Tuoj po šv. Komunijos nieko nekalbÄ—kime, o susikaupÄ™ klausykimÄ—s, kÄ… JÄ—zus Kristus mums kalbÄ—s tokiÄ… brangiÄ… minutÄ™, ir eikime malonÄ—s traukiami. Paskui sužadinkime garbinimo, nuostabos ir meilÄ—s aktus.

(Listy, p. 28)

Birželio 5

Šv. Komunija sutramdo aistras, prislopina geidulingumo ugnį ir taip palengva gydo mÅ«sų dvasios negalÄ™.

(Listy, p. 26)

Birželio 6

Viešpats JÄ—zus Eucharistijoje (...) per dienas ir naktis bÅ«na labai tylus ir pasislÄ—pÄ™s, prisidengÄ™s ne tik savo DievystÄ™, bet ir žmogiškumÄ….

(MB, t. III, p.10 )

Birželio 7

Matydami artimo nuodÄ—mÄ™, privalome verÄ�iau melstis, kad jis atsiverstų, o ne piktintis. Kaip tik tai neleidžia mums save laikyti aukštesniais už kitus.

(Rik, O pokorze, p. 249)

Birželio 8

Kad pelnytume atleidimÄ…, turime mokÄ—ti atleisti.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 28)

Birželio 9

Žmogus privalo dalytis paskutiniu duonos kÄ…sniu, o kartais, jei to paskutinio kÄ…snio neįmanoma padalyti, netgi jį visÄ… atiduoti artimui, jeigu šiam to reikia.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 71)

Birželio 10

RamybÄ—s metu gali atrodyti, jog mÅ«sų meilÄ— Dievui turi gana tvirtus pamatus, o bandymų valandÄ… dingsta ir ši iliuzija; tuo metu ir pasirodo visas mÅ«sų silpnumas bei nepastovumas.

(MB, t. II, p. 69)

Birželio 11

Dievo meilÄ— nesiremia jausmu; tai – pasiryžimas bei pasirengimas Jam tarnauti ir visiškas pasiaukojimas.

(Listy, p. 27)

Birželio 12

Tarpusavio meilÄ™ galima pavadinti Dievo meilÄ—s kriterijumi.

(List z Białegostoku, 1947 11 12)

Birželio 13

MeilÄ—s saikas yra mylÄ—ti be saiko.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 11)

Birželio 14

Kad tapÄ�iau šventas, privalau nuolat bendradarbiauti su ŠventÄ…ja Dvasia (...), leistis Jos vedamas.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 34)

Birželio 15

Šventoji Dvasia tiesiogiai veikia mÅ«sų valiÄ… ir traukia jÄ… prie savÄ™s, uždega širdį, o paskui apšvieÄ�ia protÄ…. Taip mumyse užgimsta Dievo sÄ…monÄ—, kurios mes negalime išreikšti, bet kuri leidžia mums DievÄ… pažinti, ragauti ir veda mus prie Jo.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 35)

Birželio 16

Dabar yra gailestingumo metas. Šventajame Rašte vis kalbama apie šÄ¯ gailestingumo metÄ… kaip apie brangiÄ… valandÄ…, kuria privalome pasinaudoti tuo labiau, kad jos trukmÄ— nežinoma. Kas pražiopsos tÄ… valandÄ… ir nebÄ—gs pas GailestingÄ…jį TÄ—vÄ…, kuris kvieÄ�ia į vestuvių puotÄ…, tas paklius į AukšÄ�iausiojo TeisÄ—jo teisingumo rankas.

(Miłosierdzie Boże a sprawiedliwość Boża,

WA 5/1950, p. 622)

Birželio 17

Didžiausia gailestingumo visagalybÄ— yra ta, kad Dievas, galÄ—damas nusidÄ—jÄ—lius sunaikinti ar bent jau iškart rÅ«sÄ�iai juos nubausti, to nedaro, tik sulaiko, tarsi nešioja juos ant savo rankų, (...) idant tam tikrÄ… valandÄ… į jų sielas įlietų savosios meilÄ—s, atleistų ir pastatytų į vienÄ… gretÄ… su teisiaisiais.

(Myśli do kazań o Miłosierdziu Bożym,

PH 14/1936, p. 246)

Birželio 18

Maldingumo aktas po paveikslu: „JÄ—zau, pasitikiu Tavimi!“ įlieja vilties ir į didžiausio nusidÄ—jÄ—lio, ir į teisiojo širdį. Dažnai kartokime šÄ¯ aktÄ….

(Duch liturgii niedzieli przewodniej,

WD 6/1950, p. 85)

Birželio 19

Angelai aukština Dievo šventumÄ… ir jį atspindi savo prigimtimi. O mes privalome garbinti DievÄ… pirmiausia už Jo gailestingumÄ….

(MB, t. IV, p. 37)

Birželio 20

Gailestingumas – tai paslaptis, tai slaptas bÅ«das, kaip pelnyti Dievo meilÄ™.

(MB, t. III, p. 146)

Birželio 21

Dievo gailestingumas, parodantis Dievą kaip labiausiai užjau�iantį ir pasilenkusį prie mūsų Tėvą, mumyse žadina pasitikėjimą, drauge ir meilę, pagarbą bei dėkingumą.

(Kult Serca Jezusowego a Kult Miłosierdzia Bożego, AK, 49/1948, p. 38)

Birželio 22

Dievo gailestingumas yra didžiausia tobulybÄ—, nes tik jai esame dÄ—kingi už savo gyvenimÄ…, atpirkimÄ… ir pašventinimÄ…, t. y. kiekvieno Dievo pasilenkimo prie kÅ«rinių, ypaÄ� prie žmonių, ištakos yra gailestingumas.

(Szkice kazań niedzielnych i świątecznych,

WD 5/1949, p. 144)

Birželio 23

„Duodu jums savo ramybÄ™“, – šaukia Išganytojas ne tik apaštalams, bet pirmiausia visiems pasaulyje. Tai dangaus balsas tiems, kurie ieško ramybÄ—s ir jos ilgisi. Ir niekur nesuras, kol su pasitikÄ—jimu neatsigrÄ™š į GailestingiausiÄ…jį Kristų.

(Szkice kazań niedzielnych i świątecznych,

WD 5/1949, p. 145)

Birželio 24

Dievo gailestingumas yra begalinis. Jo neišsems nei žmonių nuodÄ—mių daugybÄ—, nei sunkumas. (...) Jo neapribos nei žmogaus klastingumas, nei niekšystÄ—, nei silpnybÄ—. (...) Jis yra tarsi okeanas, kurio neįmanoma aprÄ—pti akimis.

(Rozważania o Miłosierdziu Bożym,

Miłosierdzie Boże, p. 2)

Birželio 25

Dievas yra didis Meistras, leiskime Jam daryti, kÄ… nori. Jis tobulai atliks savo darbÄ….

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 65)

Birželio 26

Jeigu Dievas yra toks didis, kartu ir toks geras, jog nusileidžia iki mÅ«sų, domisi kiekvienu iš mÅ«sų ir trokšta mÅ«sų laimÄ—s – kaipgi Juo nepasitikÄ—ti ir nebÅ«ti dÄ—kingiems už tokį didelį gailestingumÄ…!

(MB, t. III, p. 138)

Birželio 27

Kas pasitiki Dievo gailestingumu, tas nepražus, nors padarytų didžiausias nuodėmes.

(Skutki ufności, WA 7/1952, p. 135)

Birželio 28

Dažnai turÄ—kime prieš akis Dievo gailestingumo darbus, nuolankiausiai atsiduokime Jo valiai, kuri yra pats gailestingumas, pasitikÄ—dami, kad visi mÅ«sų kryžiai galų gale išeis į gera.

(MB, t. I, p. 19)

Birželio 29

NÄ—ra tokios aklos sielos, kuri, mÄ…stydama apie Dievo gailestingumo darbus, neužsidegtų meile Jam. Tai yra dÄ—kingumo skola už viskÄ…, kÄ… mums yra padarÄ™s, kurios pats iš mÅ«sų nori, klausdamas kiekvienÄ… iš mÅ«sų kaip PetrÄ…: „Ar myli mane... Ar myli mane labiau nei kiti?“

(Dzieła Miłosierdzia Wniebowstępującego

Chrystusa, WD 5/1949, p. 176)

Birželio 30

ŠÅ«kis „Pašlovintas Dievas TrejybÄ—je ir Gailestingume“ parodo kiekvieno kÅ«rinio, visų pirma žmogaus, tikslÄ…, kuris yra Dievo šlovÄ—, turinti bÅ«ti kiekvieno krikšÄ�ionio darbo akstinu.

(Miłosierdzie Boże i ludzkie,

HD 20/1951, p. 382)

LIEPA

Liepos 1

Prisiminimas, kad Dievas yra, – tai prieglobstis kilus pavojams, žadinantis pasitikÄ—jimÄ… Jo gailestingumu.

(RiK, O Obecności Bożej, p. 202)

Liepos 2

Siela, kuri mato, jog Dievas visas jai atsiduoda, supranta, kad yra teisinga Jam taip pat visiškai atsiduoti. JÄ… apima šventas užsidegimas, ir siela tampa laiminga aukodamasi ir sugebÄ—dama įveikti visokias kliÅ«tis.

(MB, t. III, p. 231)

Liepos 3

Tikras ir tyras džiaugsmas auklÄ—ja, kaip ir kanÄ�ia, ir yra taip pat reikalingas, o gal netgi reikalingesnis. Jis yra žmogui tas pats, kas saulÄ—s šviesa augalui.

(RiK, O radości, p. 333)

Liepos 4

PasitikÄ—jimas JÄ—zumi pripildo sielÄ… slÄ—piningų malonÄ—s jÄ—gų, kaip elektros laidai atveda neregimÄ… šviesos srautÄ…. Jis yra tarsi šviesi pergalÄ—s prieš visokias kliÅ«tis kelyje į tobulumÄ… aušra.

(RiK, O ufności, p. 262)

Liepos 5

Be paklusnumo pražūva didžiausia armija, o galingiausias laivas sudūžta į povandenines uolas. Be šios dorybÄ—s neįsivaizduojama šeima, valstybÄ— nei jokia visuomenÄ— – o juo labiau BažnyÄ�ia.

(Konferencja o posluszeństwie,

WAW 5/1931, p. 106)

Liepos 6

Kristus gyvena mumyse tiek, kiek yra visa, kas mÅ«sų, užvaldÄ™s. Kai nieko nebeturÄ—sime savo, o viskas priklausys Jam, tuomet iš tiesų tapsime dvasios vargdieniais.

(RiK, O ubóstwie, p. 237)

Liepos 7

Malda – tai ne poterių kalbÄ—jimas, o visuomet į DievÄ… įsmeigtas žvilgsnis.

(Notatnik osobisty, p.1)

Liepos 8

Jei Dievas nori tave turÄ—ti kaip našlaitÄ™, kodÄ—l nori bÅ«ti kedras?

(Rekolekcje, p. 28)

Liepos 9

Esame kalnų gyventojai, o mÅ«sų siela, mintys ir širdis gali gyventi ir augti tik Dievo meilÄ—s nušviestose viršukalnÄ—se.

(Rekolekcje, p. 52)

Liepos 10

Privalau (...) siekti širdies romumo ir nuolankumo. Iš savÄ™s daug reikalauti, o kitiems turÄ—ti pakantumo dorybÄ™ ir nereikalauti per daug.

(Rekolekcje, p. 41)

Liepos 11

Dvasios vargdieniai turi viskÄ…, ko trokšta, nes savo troškimus apriboja tik tuo, kÄ… turi.

(RiK, O ubóstwie, p. 235)

Liepos 12

Nežinau, kokiai puikybei reikia priskirti, kad besimeldžiantysis apie maldos kokybę sprendžia pagal nepaprastas savo pastangas. Juk patys to padaryti neįstengiame.

(Rekolekcje, p. 10)

Liepos 13

NÄ—ra veiksmingesnÄ—s priemonÄ—s savo širdžiai atitraukti nuo laikinųjų gÄ—rybių, kaip tik padÄ—ti jas į dangiškÄ…jį bankÄ… kaip išmaldÄ… skurstantiesiems ir aukas labdaros tikslams.

(RiK, O ubóstwie, p. 234)

Liepos 14

Viena iš veiksmingiausių apsisaugojimo nuo pagundų priemonių yra vengti nieko neveikimo ir tinginystÄ—s.

(RiK, O czystości, p. 232)

Liepos 15

Dirbantį žmogų gundo vienas šÄ—tonas, o nieko neveikiantį – šimtas.

(RiK, O czystości, p. 232)

Liepos 16

Kas duoda vargšams, tas skolina Dievui ir daugina savo lobius danguje.

(RiK, O ubóstwie, p. 234)

Liepos 17

Koks paprastas kelias į tobulumą! Daugelis mano, kad jis yra grįstas didele atgaila, ilga malda arba griežtu apsimarinimu, ta�iau jis grįstas tobula Dievo meile.

(RiK, O miłości Boga, p. 318)

Liepos 18

Ä® viskÄ… žvelkime tikÄ—jimo akimis ir išvengsime šablono, kuris yra vienas didžiausių mÅ«sų gyvenimo pavojų.

(RiK, O duchu wiary, p. 260)

Liepos 19

Priimkime apsimarinimus, kuriuos mums siunÄ�ia Apvaizda, – šaltį, kaitrÄ…, vietos ir laiko nepatogumus, žmonių [daromus] nemalonumus, ligas, chroniškÄ… silpnumÄ…, kitų priešiškumÄ…, nejautrumÄ… ir pan., – paklusniai ir su meile, o siela vis plaÄ�iau atsivers Šventosios Dvasios veikimui.

(RiK, O zaparciu siÄ™ siebie, p. 253)

Liepos 20

JÄ—zaus kvietimas ištraukÄ— (PetrÄ…) iš gimtojo krašto ir pastÅ«mÄ—jo į kovos keliÄ…, kurio gale jo laukÄ— baisi mirtis. Uoliai ir ištikimai laikysiuosi Viešpaties JÄ—zaus, kad ir kur mane vestų, ir, nors neturÄ—Ä�iau džiaugsmo Jam tarnaudamas, bÅ«siu Jam ištikimas iki mirties.

(MB, t. II, p. 273)

Liepos 21

Kiekviena diena gali bÅ«ti tiesiog išausta iš apsimarinimo aktų, kuriuos galima pakeisti tokiu pat skaiÄ�iumi meilÄ—s aktų.

(RiK, O zaparciu siÄ™ siebie, p. 253)

Liepos 22

Kiekvienas duonos trupinys ir lašas vandens, kuriuos imame į burnÄ…, o tuo labiau gailesÄ�io ašara ir nuodÄ—mių atleidimÄ… teikianti malonÄ— šaukia mus atiduoti Dievui dÄ—kingumo skolÄ… už patirtÄ… gailestingumÄ….

(O wdzięczności za Miłosierdzie Boże, p. 1)

Liepos 23

Gailestingumas yra krikšÄ�ioniškojo gyvenimo žiedas.

(RiK, O cnocie miłosierdzia, p. 349)

Liepos 24

Duok man, Viešpatie, krÅ«tinÄ™, kuri trokšta bÅ«ti pilna, duok širdį, kad užsiliepsnotų ugnimi, duok sparnus, kad išsiskleistų. Idealai yra apÄ—mÄ™ mano sielÄ… – tad kÄ… gi kita galÄ—Ä�iau daryti, kaip tik prašyti, kad jie išsipildytų, kaip tik kovoti dÄ—l jų.

(MB, t. II, p. 290)

Liepos 25

Dažnai parodykime tikrÄ… gailestingumÄ… artimui, ir nusileis ant mÅ«sų paguoda, patirsime palengvÄ—jimÄ… ir jÄ—gÄ…, kuri, tarsi rasa (...) ant išdegintos žemÄ—s, suteiks mums daug džiaugsmo.

(RiK, Naśladowanie Miłosierdzia Bożego, p. 353)

Liepos 26

Kas daro tai, ko nori Dievas, daro pakankamai daug, nors tai bÅ«tų mažiausi, nieko nereiškiantys ir nevieši darbeliai. Reikia tiktai persiimti tikÄ—jimo dvasia, o tuomet blogiausioje padÄ—tyje įžvelgsime Dievo valiÄ… ir labiausiai patiksime KÅ«rÄ—jui.

(MB, t. I, p. 68)

Liepos 27

Nėra žemėje didesnio malonumo, kaip suteikti palengvinimą ken�iantiesiems, o kaip tik tai galime padaryti būdami gailestingi.

(RiK, Naśladowanie Miłosierdzia Bożego, p. 353)

Liepos 28

Dažnai esu kalbÄ—jÄ™s: „privalau pradÄ—ti!“, taÄ�iau kažkodÄ—l man vis nepasisekdavo. Dabar privalau pradÄ—ti, bet jau remiuosi ne savimi, o Gailestingiausiojo Išganytojo pagalba.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 11)

Liepos 29

Apsimarinimas paruošia meilÄ—s susitikimui su Dievu palankiÄ… vietÄ….

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 23)

Liepos 30

Padaryk, Viešpatie, kad nÄ— vienos tavo malonÄ—s niekada nepražudyÄ�iau, bet deramai priimÄ�iau netgi mažiausiÄ…jÄ….

(MB, t. III, p. 39)

Liepos 31

Prisiminimas, kad Dievas yra, – tai geriausias vaistas nuo blogos nuotaikos, liÅ«desio ir depresijos, nes jis pripildo sielÄ… didžio neapsakomo džiaugsmo.

(RiK, O obecności Bożej, p. 202)

RUGPJŪTIS

Rugpjū�io 1

Dievas yra mÅ«sų prieglauda ir Vadas mÅ«sų kovose. Jis visuomet geba viskÄ… paversti geru: mÅ«sų pagundas, nemalonumus, skausmus, ligas, kitų nejautrumÄ… ir pan. – pasukti į gera.

(RiK, O ufności, p. 264)

Rugpjū�io 2

Negalima nÄ— akimirkos abejoti karšÄ�iausiu JÄ—zaus širdies troškimu, kad mes savo dvasios gyvenime taptume mažais vaikais.

(Godzina Święta i Nowenna o Miłosierdzie

Boże nad światem, p. 59)

Rugpjū�io 3

Kuo labiau siela jau�iasi prispausta ir silpna, tuo geriau supranta, jog gali kliautis tik Dievo pagalba.

(RiK, O ufności, p. 262)

Rugpjū�io 4

Dievo meilÄ—s nepasieksime kitaip, kaip tiktai viltimi ir pasitikÄ—jimu, kurie atsiranda pažįstant ir garbinant begalinį Dievo gailestingumÄ…. Juk kad mylÄ—tum, pirmiau reikia Jį pažinti ir paskui tikÄ—tis, kad troškimas Jį turÄ—ti kada nors ateis, nepaisant kliÅ«Ä�ių, kurias Jis padÄ—s įveikti.

(Ufność a Miłosierdzie Boże,

WA 7/1952, p. 315)

Rugpjū�io 5

Pasitikėjimas Dievo gailestingumu yra Kūrėjo visagalybės, gerumo ir gailestingumo pripažinimas. Tai pripažindami Dievui teikiame didžiausią garbę, kuri atveria dangaus vartus ir sielai suteikia daugelį Dievo malonių.

(Skutki ufności, WA 7/1952, p. 133)

Rugpjū�io 6

Pasitikėjimas Dievo gailestingumu saugo mus ir nuo pragaro antpuolių. Visas pagundas lengviausiai įveikiame trumpu maldingumo Gailestingiausiajam Kristui aktu: Jėzau, pasitikiu Tavimi!

(Skutki ufności, WA 7/1952, p. 133)

Rugpjū�io 7

JÄ—zau, pasitikiu Tavimi! – šie žodžiai yra po Gailestingojo Išganytojo paveikslu. Uždekime ir kurstykime savyje tuos ugningus žodžius, uždekime juos visame pasaulyje, įdÄ—kime juos į susipykusiųjų ir susirÅ«pinusiųjų lÅ«pas.

(MiÅ‚osierdzie Boże wzglÄ™dem grzesników,

WA 4/1949, p. 483)

Rugpjū�io 8

PasitikÄ—kime Dievu laikinuosiuose ir amžinuosiuose reikaluose, kentÄ—dami, susidÅ«rÄ™ su pavojais, bÅ«dami apleisti. PasitikÄ—kime netgi tuomet, kai mums atrodo, jog Dievas mus apleido, kai atsisako mus paguosti, kai mÅ«sų neišklauso, kai prislegia mus sunkiu kryžiumi. Tuomet reikia labiausiai pasitikÄ—ti Dievu, nes tai yra išmÄ—ginimo metas, bandymų metas, per kurį turi pereiti kiekviena siela.

(MB, t. III, p. 200)

Rugpjū�io 9

Dievas yra ištikimas ir neleidžia, kad pagundos pranoktų mÅ«sų jÄ—gas. Reikia tik pasitikÄ—ti Jo pagalba.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 71)

Rugpjū�io 10

Kokia laimÄ— kitus daryti laimingus!

(RiK, O radości, p. 335)

Rugpjū�io 11

Dievas, bÅ«damas geriausias ir gailestingiausias TÄ—vas, nori mums tik gero, o jeigu leidžia kokį blogį, kuris mums toks atrodo, tai turi mintyje aukšÄ�iausiÄ…jį mÅ«sų gÄ—rį, kaip savo SÅ«naus kanÄ�ioje turÄ—jo mintyje mÅ«sų išganymÄ….

(Serce Jezusa wzorem zgadzania siÄ™

z wolą Bożą, WA 6/1951, p. 489)

Rugpjū�io 12

Šventoji Dvasia, bÅ«k pagarbinta, (...) kai pasitikÄ—jimo spinduliu nuskaidrini mÅ«sų ašaromis miglotÄ… žvilgsnį ir išblaškai storus ir niÅ«rius mÅ«sų geidulių debesis, parodydama švarų ir giedrÄ… dangų.

(MB, t. III, p. 200)

Rugpjū�io 13

Gyvenimo pagrindas nÄ—ra supratimas, bet meilÄ—.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 28)

Rugpjū�io 14

(...) ar gali bÅ«ti didesnis gÄ—ris, kaip suvokimas, jog visagalis ir gailestingas Dievas man padeda, yra šalia manÄ™s ir teikia man reikalingÄ… pagalbÄ…?

(Wielbijmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 14)

Rugpjū�io 15

Kai buvo paimta į dangų, ji nesiliovė globojusi pasaulį, tik, būdama Gailestingumo Motina, gauna dar daugiau Dievo gailestingumo savo įvaikiams.

(Matka Miłosierdzia, HD 2/1957, p. 901)

Rugpjū�io 16

Dievas tam tikra prasme taip elgiasi su mumis, kaip mes elgiamės su Juo: atmatuoja savo gailestingumo, atsižvelgdamas į Jo atžvilgiu užimamą poziciją. Kuo daugiau Jam atsiduodame, tuo labiau Jo gailestingumas persmelkia mūsų gyvenimo smulkmenas ir aplinkybes.

(RiK, Oddanie się woli Bożej, p. 133)

Rugpjū�io 17

Kol gyvename žemÄ—je, neįstengiame visÄ… laikÄ… mÄ…styti apie DievÄ…, taÄ�iau širdis nÄ— akimirkÄ… neturi nuo Jo atitolti.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 30)

Rugpjū�io 18

Reikia priversti Dievo gerumÄ… veikti, Dievo gailestingumÄ… palenkti, kad Jis gausiai dalytų malones, kai pasitikÄ—dami jų prašome: reikia eiti prie Dievo su savo vargais, nes prieš DievÄ… niekuomet negalime bÅ«ti per daug nuolankÅ«s. Drauge prisiminkime, jog ir bÅ«dami nusidÄ—jÄ—liai esame TÄ—vo vaikai, tad akcentuokime tÄ… vardÄ…, kuris Dievui patinka.

(Rekolekcje dla sióstr, p. 9)

Rugpjū�io 19

(...) šiame pasaulyje nepadÄ—s nÄ— didžiausios galybÄ—s ar turtai, jeigu Dievas pats neparems, nesustiprins, nepaguos, nepamokys, nesaugos.

(MB, t. III, p. 194)

Rugpjū�io 20

Dievas yra visur su mumis, Jis nuramina audras, suteikia drąsos, gydo ydas. Jo ranka visuomet netoli mūsų, galime jos įsitverti pasitikin�ia malda.

(RiK, O ufności, p. 265)

Rugpjū�io 21

TÄ—vo atžvilgiu Išganytojas pasirodo kaip AvinÄ—lis – deginamoji auka už viso pasaulio nuodÄ—mes, o mÅ«sų atžvilgiu – gerasis Ganytojas: Jis pažįsta ir myli savo avis, peni jas savo mokymu bei malone ir netgi atiduoda savo KÅ«nÄ… ir KraujÄ… kaip penÄ….

(RiK, O ufności, p. 261)

Rugpjū�io 22

PasitikÄ—jimas – tai poilsis mÅ«sų protui, nuolat mÄ…stanÄ�iam apie visagalio ir gailestingo Dievo buvimÄ…, o Dievas suvokiamas veikiau kaip TÄ—vas ir Išganytojas negu Viešpats. PasitikÄ—jimas – tai nuolatinÄ— paskata ir padrÄ…sinimas, leidžiantis susitaikyti su visais gyvenimo smÅ«giais ir išmÄ—ginimais.

(RiK, O ufności, p. 262)

Rugpjū�io 23

KrikšÄ�ioniui atviri džiaugsmo pasauliai, kurie netikinÄ�iajam ir nusidÄ—jÄ—liui yra uždraustas sodas.

(RiK, O radości, p. 334)

Rugpjū�io 24

Maži, dar nemokantys vaikšÄ�ioti vaikai, norÄ—dami išsilaikyti ant kojų, dažniausiai stveriasi visokiausių daiktų. O mes, susidÅ«rÄ™ su antgamtiniais dalykais, esame mažesni už vaikus, tad privalome visomis jÄ—gomis be galo pasitikÄ—ti Išganytojo gailestingumu.

(MB, t. III, p. 193)

Rugpjū�io 25

ŠÅ«kis „JÄ—zau, pasitikiu Tavimi!“ sušildys tai, kas buvo šalta, suminkštins tai, kas buvo kieta, atgaivins tai, kas buvo išdžiÅ«vÄ™, uždegs tai, kas buvo begÄ™stÄ…, o vieton visus dabar skaidanÄ�ios neapykantos individus, šeimas, visuomenes, tautas ir valstybes sujungs tikros, broliškos Dievo ir artimo meilÄ—s apsikabinimu.

(Listy, p. 6)

Rugpjū�io 26

PasitikÄ—jimas Dievu – tai dvasios jÄ—ga, tai paskatinimas ištverti, tai serafimų energija greitai lÄ—kti į antgamtines dorybių sferas. Jis atitraukia mus nuo mÅ«sų paÄ�ių silpnumo ir vargingumo, kad pripildytų naujos jÄ—gos. Niekas taip nepalengvina atlikti sunkias užduotis, kaip pasitikÄ—jimas.

(RiK, O ufności, p. 262)

Rugpjū�io 27

Vienas pasitikÄ—jimo skrydis su meile reiškia daugiau negu giliausi ir gražiausi proto kÅ«riniai.

(RiK, O prostocie, p. 214)

Rugpjū�io 28

Mintis apie Dievą dirbant skatina darbą atlikti su didžiule pagarba Tam, kuris viską regi ir žino mūsų intencijas.

(RiK, O obecności Bożej, p. 203)

Rugpjū�io 29

JÄ—zau, pasitikiu Tavimi! – tai maldingumo aktas, kurį privalome kartoti sunkiausiomis aplinkybÄ—mis, giliai įrėžti jį į savo širdį.

(KoMB, Miłosierdzie Boże względem

grzeszników, p. 34)

Rugpjū�io 30

Kas gi nepatikÄ—tų Dievu, kuris regimai yra bendravÄ™s su žmonÄ—mis, darÄ™s stebuklus ir mokÄ™s?! Kas gi dar abejotų išganymu, juolab dÄ—l jo sielvartautų, jeigu šis Dievas suteikÄ— atleidimÄ… nukryžiuotajam plÄ—šikui ir Magdalietei, o PetrÄ… padarÄ— BažnyÄ�ios pamatu?! Kas gi labiau už viskÄ… nepamiltų To, kuris iš anksto pamilo mus amžina meile ir iš gailestingos meilÄ—s leidosi nukryžiuojamas ir nukankinamas?!

(MB, t. III, p. 38–39)

Rugpjū�io 31

Po kiekvienos mÅ«sų pergalÄ—s prieš šÄ—tonÄ… Dievas bÅ«na pašlovintas, nes Jo karys triumfavo, įveikÄ™s priešÄ… malonÄ—s ginklu.

(RiK, O pokusach, p. 292)

RUGSÄ–JIS

RugsÄ—jo l

BÅ«dami Gailestingumo TÄ—vo vaikai, privalome dažnai žadinti savyje dÄ—kingumÄ…, su meile prisiminti Jo geradarybes, nes dÄ—kojimas už patirtas malones yra sÄ—kmingiausias prašymas naujų.

(O wdzięczności za Miłosierdzie Boże, p. 18)

RugsÄ—jo 2

DÄ—kingumas, pasitikÄ—jimas ir laisvÄ— nuo paties savÄ™s – tai ženklai, kurie rodo, jog atradome savo pašaukimÄ….

(Powołanie do chrześcijaństwa i kapłaństwa,

t. XXV/V)

RugsÄ—jo 3

Niekas neįstengia užstoti Dievo gailestingumo šviesos, negali nei sustabdyti Jo malonių srauto, nei pasipriešinti aukšÄ�iausiojo GÄ—rio troškimui save dalyti, kaip tik nepasitikÄ—jimas ir nedÄ—kingumas, kurie sudaro nelaimingÄ… užtvarÄ… malonei.

(O święto Najmiłosierniejszego Zbawiciela, p. 19)

RugsÄ—jo 4

Visa, kÄ… turime ir kÄ… prigimties bei malonÄ—s dÄ—ka pažįstame, yra begalinio Dievo gailestingumo darbas. Kas yra daugiau gavÄ™s, negali girtis savo nuopelnais nei šaipytis iš mažesniųjų.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 5–6).

RugsÄ—jo 5

Verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga garbinti DievÄ… su Jo pranašumais, o ypatingiausiu bÅ«du šlovinti begalinį Dievo gailestingumÄ…. To reikalauja natÅ«ralus dÄ—kingumo už patirtas geradarybes jausmas, to reikalauja pats Viešpats JÄ—zus, priekaištaudamas už nedÄ—kingumÄ… pagydytiems raupsuotiesiems.

(MiÅ‚osierdzie Boże wzglÄ™dem grzeszników,

WA 4/1949, p. 482)

RugsÄ—jo 6

Dievui nÄ—ra nemalonesnio dalyko, kaip nedÄ—kingumas, kuris stabdo normaliÄ… dosnių ir gailestingų Jo išsiliejimų išorÄ—n tÄ—kmÄ™.

(O święto Najmiłosierniejszego Zbawiciela, p. 19)

RugsÄ—jo 7

Kokie esame laimingi Viešpaties JÄ—zaus, pasislÄ—pusio Altoriaus sakramente, akivaizdoje, nepaisant stichinių nelaimių! Kokie turtingi, nepaisant iš visų pusių kyšanÄ�io medžiaginio skurdo! Kokie stiprÅ«s ir galingi, nepaisant daugelio priešÅ³! Kokie linksmi, nepaisant dažnai mÅ«sų skruostais plÅ«stanÄ�ių ašarų! Kokia tai mums garbÄ— ir didybÄ—...

(MB, t. III, p. 231)

RugsÄ—jo 8

Dievas daro mums didžiulÄ™ garbÄ™, ne tik vienÄ… kartÄ… nužengdamas iš savo šlovÄ—s bÅ«sto mÅ«sų aplankyti, bet bÅ«damas nuolatiniu mÅ«sų piligrimystÄ—s bendrakeleiviu.

(MB, t. III, p. 231)

RugsÄ—jo 9

Eucharistijoje JÄ—zus kiekvienÄ… dienos ir nakties akimirkÄ… yra kaip dieviškasis Tarpininkas tarp dangaus ir žemÄ—s. Jis visuomet pasirengÄ™s save mums atiduoti. Jis visuomet mus užstoja, nukreipdamas Dievo teisingumo smÅ«gius ir atvesdamas iki mÅ«sų begalinį Dievo gailestingumÄ….

(MB, t. III, p. 10)

RugsÄ—jo 10

Eucharistija yra Viešpaties JÄ—zaus kaip Žmogaus didžiausios meilÄ—s darbas, visų Jo darbų vainikas – tarsi didžiulÄ— saulÄ—s sistema, kurioje viskÄ… judina meilÄ—, savo spinduliais siekia amžių pabaigÄ… ir visÄ… kÅ«rinijÄ… kreipia į šviesų Dievop vedantį keliÄ….

(MB, t. III, p. 230)

RugsÄ—jo 11

Kristus yra tarp mūsų, galvoja apie mus, mumis rūpinasi!

(Konferencja o Najświętszym Sakramencie,

WAW 5/1931, p. 141)

RugsÄ—jo 12

Kaip kÅ«no maistas sukuria, palaiko ir stiprina laikinÄ…jį gyvenimÄ…, taip ŠvenÄ�iausiasis Sakramentas sukuria, atnaujina, gydo, saugo, ugdo, stiprina, trÄ™šia ir antspauduoja mÅ«sų sielos antgamtinį gyvenimÄ…. Kaip tik Ä�ia įvyksta glaudžiausias sielos susijungimas su Kristumi, susijungimas ne tik dvasinis, bet ir fizinis, apÄ�iuopiamas ir toks tobulas, kad glaudesnio žemÄ—je jau ir nebegali bÅ«ti.

(MB, t. IV, p. 61)

RugsÄ—jo 13

Tik per mažutÄ—lius atgims pasaulis. TodÄ—l Viešpats pasirodo pasislÄ—pÄ™s ŠvenÄ�iausiajame Sakramente ir veikia slaptai ar per pasislÄ—pusius žmones.

(Rekolekcje, p. 8)

RugsÄ—jo l4

Kaip sukurdamas pasaulį Dievas apreiškÄ— savo didybÄ™, kuriÄ… skelbia kalnai ir jÅ«ros, taip per šventÄ…sias Mišias Dievas apreiškia didžiausiÄ… savo veiklos savybÄ™, o tai yra begalinis Dievo gailestingumas, kuris susieja mÅ«sų širdis su Dievu ir yra gilaus gyvenimo srauto visai žmonijai šaltinis.

(Miłosierdzie Krzyża Chrystusowego, p. 40)

RugsÄ—jo 15

Motina ŠvenÄ�iausioji, Motina Mergele, pasidalink ir su manimi savo sielvartu! Myliu tave, Sopulingoji Motina, einanti tuo keliu, kuriuo žengÄ— Tavo mylimiausias SÅ«nus.

(MB, t. II, p. 126)

RugsÄ—jo 16

Be to, Eucharistijai bÅ«dingas ypatingas veiksmingumas: ji suteikia didžiausiÄ… užsidegimÄ… ir uolumÄ…, kuris iš dalies panaikina už nuodÄ—mes pelnytas bausmes, apsaugo nuo bÅ«simų nuodÄ—mių, mažindama ir silpnindama gašlumo bei mÅ«sų sielų priešo pagundas.

(Wielbijmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 35)

RugsÄ—jo 17

Siela, kuri mato, jog Dievas pirmas jai atsiduoda, jauÄ�ia, kad bÅ«tų teisinga taip pat ir Jam visiškai atsiduoti.

(Listy, p. 22)

RugsÄ—jo 18

Betliejus, Nazaretas, JudÄ—jos dykuma, Taboro kalnas, Genezareto ežeras, PaskutinÄ— vakarienÄ—, Velykų rytas – visa tai slypi mÅ«sų altorių tabernakuliuose, kur meilÄ— ištirpdo sielas, o Kristaus idÄ—jos ir gyvenimas persilieja į Jį lankanÄ�ias bei garbinanÄ�ias sielas.

(Konferencja o Najświętszym Sakramencie,

WAW /1931, p. 141)

RugsÄ—jo 19

ŠvenÄ�iausiasis Sakramentas yra ne tik auka, bet ir sielos maistas, kuris išsaugo ir padaugina mumyse pašvenÄ�iamÄ…jÄ… malonÄ™: „Kas valgo mano kÅ«nÄ… ir geria mano kraujÄ…, tas pasilieka manyje, ir aš jame“ (Jn 6, 56). Jis slopina mumyse blogus polinkius, stiprina valiÄ…, žadina šventumo norÄ… ir skatina romumÄ…, kantrumÄ…, ištikimybÄ™, skaistumÄ… bei kitas krikšÄ�ioniškÄ…sias dorybes. Jis saugo nuo mirtinosios ir apvalo nuo kasdienÄ—s nuodÄ—mÄ—s.

(Miłosierdzie Krzyża Chrystusowego, p. 40).

RugsÄ—jo 20

Dieviškųjų Asmenų tarpusavio susiliejimo TrejybÄ—je dÄ—ka Viešpats JÄ—zus ne vienas nužengia į mÅ«sų sielas, bet ateina su TÄ—vu, kuris nesiliaudamas Jį gimdo savo įsÄ�iose, su ŠventÄ…ja Dvasia, kuri be paliovos randasi iš TÄ—vo ir SÅ«naus. Tad, nešiodamiesi savyje Kristų, Jame nešiojamÄ—s ir TÄ—vÄ… bei ŠventÄ…jÄ… DvasiÄ….

(W jedności zbawienie,

WAW 5/1931, p. 59)

RugsÄ—jo 21

Didžiai pasitikÄ—kime šv. Mišiomis, per kurias Viešpats Kristus be paliovos už mus aukojasi ir meldžiasi, maldauja už mus gailestinga, karšta, jautria ir perverta širdimi.

(Miłosierdzie Krzyża Chrystusowego, p. 40)

RugsÄ—jo 22

Šv. Komunija tuo vaisingesnÄ—, kuo grynesnÄ— intencija, kuo labiau ji antgamtiška, t. y. kilusi iš tikÄ—jimo motyvacijos, idant turÄ—tume jÄ—gų geriau tarnauti Dievui.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 3)

RugsÄ—jo 23

Dažnai įsivaizduosiu GailestingiausiÄ…jį IšganytojÄ…, – kaip Jį vaizduoja paveikslas, – kuris savo malonių spinduliais, trykštanÄ�iais iš Jo širdies, iš visų pusių mane apsupa, nuvalo, sustiprina, gina ir džiugina.

(Poznajmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 175)

RugsÄ—jo 24

PasitikÄ—jimas, pasitikÄ—jimas ir dar kartÄ… pasitikÄ—jimas neišmatuojamu, beribiu, nesuprantamu, neapsakomu Dievo gailestingumu.

(Listy, p. 6)

RugsÄ—jo 25

Prašymas su pasitikÄ—jimu – tai sÄ—kmingiausias apaštalavimas.

(Po co mamy się modlić, p. 156)

RugsÄ—jo 26

Niekas taip nenuramina sutrupintos sielos, kaip galÄ—jimas aukoti ViešpaÄ�iui savo kentÄ—jimus.

(RiK, O pokoju Chrystusa, p. 298)

RugsÄ—jo 27

PasitikÄ—jimÄ… galima palyginti su nuleista iš dangaus grandine, prie kurios prikabiname savo sielas. Dievo ranka pakelia šiÄ… grandinÄ™ aukštyn ir patraukia tuos, kurie jos stipriai laikosi.

(MB, t. III, p. 200)

RugsÄ—jo 28

Kentėjimai yra greitasis traukinys į dangų.

(Dlaczego tyle cierpień?, p. 4)

RugsÄ—jo 29

Šv. Mykolo Arkangelo iškilmÄ—s primena prieš amžius buvusiÄ… kovÄ… tarp gÄ—rio ir blogio. Ji ir šiandien tÄ™siasi mÅ«sų paÄ�ių prigimtyje, o jos sÄ—kmÄ— priklauso nuo mÅ«sų nuolankios ir pasitikinÄ�ios pozicijos. Turime pripažinti savo skurdÄ… bei silpnumÄ… ir be galo pasitikÄ—ti Dievo gailestingumu.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p 36)

RugsÄ—jo 30

Abejonių nesudrumstas vaiko tikÄ—jimas yra mielas, taÄ�iau apaštalo tikÄ—jimas, įveikÄ™s abejones, yra tobulesnis.

(Poznajmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 114-115)

SPALIS

Spalio 1

Meldžiantis reikia turÄ—ti išradÄ—jo talentÄ….

(Rekolekcje, p. 10)

Spalio 2

Angelai supa žmones ir tautas, eina paskui juos žingsnis į žingsnį, dalijasi jų džiaugsmais, kentėjimais bei poreikiais, juos stiprina, globoja ir teikia pagalbą.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 74)

Spalio 3

Malda yra ypatinga suvienijimo su Dievu ir pašventinimo priemonÄ—, taÄ�iau su sÄ…lyga, kad įnešime ir savo indÄ—lį.

(MB, t. III, p. 187)

Spalio 4

Labai vertinkime šventuosius sakramentus. (...) Šie malonių šaltiniai neišdžius, nors jais ir nebesirÅ«pintume, nors juos ir niekintume. Tai mÅ«sų paguoda ir gyvenime po mirties.

(Poznajmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 123)

Spalio 5

Pasauliui reikia ne tiek filosofų, kiek šventųjų, kurie tarp mÅ«sų bÅ«tų gyvas Išganytojo paveikslas.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 2)

Spalio 6

Dirbti vien tik dÄ—l noro patikti Dievui ir niekada nenorÄ—ti, kad žmonÄ—s tai paliudytų. Šio principo laikydavosi šventieji.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 15)

Spalio 7

Ar gali bÅ«ti vaiko širdžiai malonesnis dalykas, kaip nuolatos sveikinti savo MotinÄ…, prisiminti svarbiausius jos gyvenimo įvykius, ar gali bÅ«ti naudingesnis dalykas išganymui, kaip nuolatos šauktis Gailestingumo Motinos pagalbos?

(Listy, p. 47–48)

Spalio 8

Pamaldumas, pakylėtas net iki asmeninio atsidavimo bei pasiaukojimo, yra subtiliausias tyriausios meilės žiedas ir vaisius.

(MB, t. III, p. 188)

Spalio 9

NuodÄ—mÄ™ atleisti gali tik vienas Dievas. Širdis tai instinktyviai jauÄ�ia, o jeigu kas bando iš nuodÄ—mÄ—s išsivaduoti kitaip, pats save klaidina, nes nesupranta Dievo reikalų.

(Poznajmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 128)

Spalio 10

Vieša malda visos BažnyÄ�ios vardu yra ne tik pagarbos aktas, aukos ir Dievo tarnystÄ—s siela, bet ir priemonÄ— gauti Dievo malonÄ™. Tai yra auksinÄ—s kopÄ—Ä�ios, kuriomis aukštyn kyla adoracija ir dÄ—kingumas, o žemyn leidžiasi begalinis Dievo gailestingumas.

(MB, t. III, p. 235)

Spalio 11

PakilÄ™ tikÄ—jimo sparnais net iki ŠvenÄ�iausiosios TrejybÄ—s garbinimo, psalmių maldoje atrandame pagrindÄ… girti DievÄ….

(RiK, Officjum, p. 310)

Spalio 12

Džiaugsmas padvigubina jėgas ir sugebėjimą dirbti, atgaivina valią ir nuskaidrina protą, įkvepia iniciatyvos bei kūrybingumo, gimdo taurius ketinimus ir veda į didelius darbus, atveria sielą gėriui, tiesai ir grožiui.

(Konferencja o radości,

WAW 5/1931, p. 297)

Spalio l3

Kadangi tik Dievas yra aukšÄ�iausiasis gÄ—ris, tik Dievo turÄ—jimas arba viltis Jį turÄ—ti gali teikti tikrÄ…jį džiaugsmÄ….

(Konferencja o radości,

WAW 5/1931, p. 297)

Spalio 14

Kryžiaus pavÄ—syje išugdomos šviesios, džiugios sielos, kurios yra žmonijos geradarÄ—s. Visur jas sutinkame su didžiu džiaugsmu, kurį dalija kitiems. Jose yra kažkas angeliška, iš jų plÅ«sta kažkokia gerų darbų šiluma, kuriai negali pasipriešinti atšiauriausi ir žiauriausi protai.

(RiK, O radości, p. 310)

Spalio 15

TurÄ—ti DievÄ… skirta tik tiems, kurie Jo nori, nes myli.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 31)

Spalio 16

TikÄ—jimas yra jÄ—ga, kuriÄ… iš tiesų duoda Dievas, taÄ�iau mes privalome bendradarbiauti, be to Išganytojas stebuklų nedaro.

(MB, t. I, p. 151)

Spalio l7

Esminis krikšÄ�ioniškojo gyvenimo bruožas yra džiaugsmas, kylantis iš savitvardos ir susivienijimo su Dievu per meilÄ™. Tad tikro džiaugsmo sÄ…lyga yra Dievo meilÄ—, į kuriÄ… veda savÄ™s atsižadÄ—jimas.

(Na tydzień wstrzemięźliwości. Szkic kazania

o abstynencji, NBK 50/1936, p. 42)

Spalio 18

Dažnai siela, tarsi laivas jÅ«roje, praranda viskÄ…, kas sudaro jos jÄ—gÄ…, grožį ir vertÄ™: tikÄ—jimo stiebas bÅ«na sutriuškintas, meilÄ—s vairas nuplÄ—štas, o visas gerų darbų turtas tampa bangų grobiu. Atrodo, kad jai jau gresia visiškas sudužimas. TaÄ�iau siela nežus, jei pasitikÄ—jimo inkaru įsikabins į visagalį Dievo gailestingumÄ….

(MB, t. IV, p. 25)

Spalio 19

Jei esame įsitikinÄ™, kad Dievas mumyse yra, veikia mumyse ir mumis rÅ«pinasi, tuomet švelniai pasitikÄ—dami atsiduodame į Jo rankas ir pasiekiame tobulÄ… vidinÄ™ ramybÄ™ bei didelÄ™ dvasios giedrÄ….

(MB, t. III, p. 103)

Spalio 20

Kas gyvena kupinas vilties ir pasitikėjimo, tas nesiliauja giedojęs gyriaus himno begaliniam Dievo Gailestingumui. Tas garbina Dievą taip, kaip Jis labiausiai vertas mūsų dėkingumo ir garbinimo.

(Ufność a Miłosierdzie Boże,

WA 7/1952, p. 316)

Spalio 21

Tikras ir vienintelis gÄ—ris yra tik Dievas ir Jo gailestingumas žemÄ—je, taip pat Jo turÄ—jimas po mirties. Tik Jis gali nuraminti mÅ«sų troškimus ir suteikti tikrÄ…jį džiaugsmÄ….

(RiK, O radości, p. 333)

Spalio 22

Džiaugsmas ir linksmumas – tai malonus jausmas, turint geidžiamÄ… gÄ—rį arba viliantis greitai jį pasiekti. Džiaugsmas yra gyvenimo varomoji jÄ—ga bei poreikis, tai gyvenimo galia ir vertybÄ—.

(Konferencja o radości,

WAW 5/1931, p. 297)

Spalio 23

Nėra didesnio džiaugsmo kilnioms sieloms, kaip teikti džiaugsmą kitiems: kitiems dovanotas džiaugsmo dovanas atgauname su palūkanomis.

(Konferencja o radości,

WAW 5/1931, p. 298)

Spalio 24

Dievo meilė padaugina mūsų jėgas daryti gera, suteikia mums nenugalimą stiprybę įveikti kliūtis ir be paliovos skatina tauriausius dorybių aktus.

(MB, t. III, p. 102)

Spalio 25

Pasitikiu Tavimi, Dieve, kurio negaliu kitaip suprasti tik kaip gailestingÄ…jį TÄ—vÄ…, su gailesÄ�iu žvelgiantį į mane, norintį ištraukti mane iš mano skurdo ir pašalinti bet kokius trÅ«kumus.

(Poznajmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 25)

Spalio 26

Dievo akyse privalau bÅ«ti mažas vaikas, (...) su visišku pasitikÄ—jimu leistis vedamas TÄ—vo rankos ir visiškai paprastai sieloje tikÄ—ti viskuo, kÄ… Jis man yra apreiškÄ™s.

(MB, t. III, p. 55)

Spalio 27

Džiaugsmas įtvirtina mūsų dorybę ir priartina prie Dievo.

(Konferencja o radości,

WAW 5/1931, p. 297)

Spalio 28

Niekada motina nėra [taip] rūpinusis savo kūdikiu, niekada geriausias draugas taip nebuvo pralinksminęs savo draugo, kaip Dievas apgaubia rūpes�iu ir pradžiugina tokią sielą, ir tai suteikia jai didelę ramybę ir džiaugsmą

(RiK, Oddanie się woli Bożej, p. 133)

Spalio 29

Jeigu Dievas yra mūsų Kūrėjas, didžiausias Geradarys ir gailestingasis Tėvas, papras�iausias teisingumo jausmas reikalauja Jį mylėti.

(MB, t. I, p. 156)

Spalio 30

Norint gimti iš Dievo ir bÅ«ti Dievo vaiku, reikia įtikÄ—ti ir priimti Kristų. (...) TikÄ—jimas iškelia sielÄ… virš viso gamtos pasaulio, leidžia jį nugalÄ—ti ir įveda į tokiÄ… sferÄ…, kurios pasaulio akys nepasiekia.

(RiK, o duchu wiary, p. 257)

Spalio 31

TikÄ—jimo objektas yra Dievo žodis, t. y. mums apreikštosios Dievo tiesos, kurias priimame, nes Dievas jas apreiškÄ— ir per BažnyÄ�iÄ… davÄ— mums tikÄ—ti.

(MB, t. III, p. 93)

LAPKRITIS

Lapkri�io l

Šventumas nÄ—ra saujelÄ—s išrinktųjų, o visų be išimties didžiausių nusidÄ—jÄ—lių privilegija.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 26)

Lapkri�io 2

Skaistykla yra paskutinÄ— gailestingumo pastanga: ant jos matyti užrašas „Dievo gailestingumas“.

(Rekolekcje, p. 20)

Lapkri�io 3

Mintis apie mirtį baisi tiems, kurie gyvena nuodėmėje, o dar labiau tiems, kurie tarnauja Dievui dėl savo naudos ir daugiau galvoja apie Dievo teisingumą negu apie Jo gailestingumą. O vidinį gyvenimą gyvenan�ioms sieloms, kurios yra atidavusios savo likimą į Dievo rankas, mintis apie mirtį yra maloni ir guodžianti.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 67)

Lapkri�io 4

Danguje šventiesiems švieÄ�ia DievÄ… matyti leidžianti garbÄ—s šviesa, o žemÄ—je – tikÄ—jimo šviesa, kuria privalome vadovautis.

(RiK, O duchu wiary, p. 258)

Lapkri�io 5

Drauge su gyvenimu praeina ir žemiškasis džiaugsmas, tik iš tolo panašus į tÄ…, kuris mÅ«sų laukia amžinybÄ—je, kur nesudrumsÄ�iama ramybÄ— ir niekuo netrikdomas džiaugsmas mums amžinai skirti.

(Listy, p. 10)

Lapkri�io 6

Kas gyvenime dažnai kartoja „JÄ—zau, pasitikiu Tavimi!“, to mirtis neužklups mieganÄ�io, tik budintį ir persijuosusį strÄ—nas, jo pasitikÄ—jimas bus jam rankoje degantis žibintas.

( Listy, p. 10)

Lapkri�io 7

Anapus kapo yra kanÄ�ios pasaulis. Ten mano broliai, kurie jau nebegali sau padÄ—ti, bet aš galiu jiems padÄ—ti, paaukodamas už juos atlaidus, kuriuos Ä�ia iš Dievo gailestingumo galiu gauti.

(MB, t. III, p. 248)

Lapkri�io 8

PasitikÄ—jimas privalo bÅ«ti susietas su ilgesiu, t. y. troškimu pamatyti Dievo pažadus. (...) Dievo ilgesys turi uždegti mus nuolatos darbuotis visiškai Jam pasiaukojant.

(RiK, O ufności, p. 266)

Lapkri�io 9

Kaip puodžius laiko krosnyje molį, kol taps tinkamas, taip Dievas liepia pasilikti bandymų krosnyje, kol išsiugdysime dorybes.

(RiK, O ufności, p. 265)

Lapkri�io 10

Nesame viskÄ… sugebantys, tad visko iš savÄ™s ir nereikalaukime. Galime mažai, tai ir Dievas iš mÅ«sų daug nenori, bet reikalauja, kad bendradarbiautume su Jo malone. Jeigu norime, norÄ—kime nuoširdžiau ir darykime, kÄ… galime, o malda papildys darbÄ….

(RiK, O ufności, p. 266)

Lapkri�io 11

Kaip medis savo jÄ—gÄ… gauna iš šaknų, taip krikšÄ�ionio gyvenimas – iš tikÄ—jimo: jis yra nepakeiÄ�iama visokio gyvenimo, visokios dvasinÄ—s pažangos ir tobulumo viršÅ«nÄ—s sÄ…lyga.

(Rik, O duchu wiary, p. 258)

Lapkri�io 12

Dievas ištikimai įvykdo savo pažadus ir neleidžia, kad bandymai pranoktų mÅ«sų jÄ—gas. Jeigu kovosime kaip Dovydas, šaukdamiesi Viešpaties vardo, visada nugalÄ—sime.

(RiK, O ufności, p. 263)

Lapkri�io 13

Viešpats JÄ—zus, mirdamas ant kryžiaus, atidavÄ— mums savo MotinÄ… kaip Gailestingumo MotinÄ…. Marija yra Gailestingumo Motina dvejopa prasme: ji yra JÄ—zaus, įasmeninto Dievo Gailestingumo, Motina ir nuolatos yra mums gailestinga.

(Poznajmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 100)

Lapkri�io 14

Kas tai yra susivienyti su Dievu, apsakyti neįmanoma, galima tik pajusti, kaip Jonas, prisiglaudÄ™s prie JÄ—zaus širdies.

(Urozcystość Trzech Króli, p. WD 5/1949, p. 398)

Lapkri�io 15

Jei visada DievÄ… laikytume TÄ—vu, o save – Jo vaikais, tuomet visas gyvenimas bÅ«tų meilÄ—s ir pasitikÄ—jimo pagarbinimas.

(RiK, O miłości Boga, p. 319)

Lapkri�io 16

BÅ«simasis gyvenimas šviesos vaikams nebus naujas gyvenimas, o tik uždangos pašalinimas, nes jie pamatys DievÄ… akis į akį.

(Poznajmy Boga w Jego Miłosierdziu, p. 20)

Lapkri�io 17

Turime prašyti tikÄ—jimo ir už jį dÄ—koti ViešpaÄ�iui Dievui kaip už vienÄ… brangiausių Jo gailestingumo dovanų.

(MB, t. III, p. 95)

Lapkri�io 18

KÅ«rÄ—jo meilÄ— – tai pagrindinÄ— pasaulio teisÄ—, pagrindinÄ— ir aukšÄ�iausia žmogaus paskirtis. Tai meilei esame sutverti.

(Serce Jezusa wzorem miłości Boga,

WA 6/1951, p. 658)

Lapkri�io 19

Dievo meilÄ— yra šventa ir reikalinga, bet ne visuomet ji liepsnoja ant mÅ«sų širdžių altorių. ŽmonÄ—s neretai susiranda sau kitų dievų: mamonÄ…, tuštybÄ™, malonumus, į kuriuos linksta visais savo jausmais. TodÄ—l Dievo SÅ«nus tarp jų tapo Žmogumi, kad mus pamokytų šios aukšÄ�iausios pareigos, o savo švelniausiÄ…ja širdimi duotų mums pavyzdį ir šiuo požiÅ«riu sektinÄ… modelį.

(Serce Jezusa wzorem Miłości Boga,

WA 6/1951, p. 658)

Lapkri�io 20

MeilÄ— – tai tikra dangaus ugnis, formuojanti kiekvienÄ… dorybÄ™ ir suteikianti jai amžinojo gyvenimo vertÄ™.

(MB, t. IV, p. 21)

Lapkri�io 21

Dievo meilÄ— – tai išeities taškas, priemonÄ— ir galutinis mÅ«sų tikslas. (...) MeilÄ— – tai viso mÅ«sų tobulumo esmÄ— bei santrauka, tai visų dorybių karalienÄ—.

(Dziennik, sÄ…s 3, p. 39)

Lapkri�io 22

Kad burinÄ— valtis plauktų, reikia vÄ—jo ir tam tikro svorio, kuris jÄ… gramzdintų į vandenį, idant neapsiverstų. Taip pat ir mums reikia pasitikÄ—jimo vÄ—jo ir Dievo baimÄ—s krovinio. Be pasitikÄ—jimo tampame abejingi, o be baimÄ—s sudūžtame į puikybÄ—s uolÄ…. PasitikÄ—kime, nes Viešpats yra visagalis ir gailestingas.

(RiK, O ufności, p. 266)

Lapkri�io 23

Dievo meilÄ— – tai antgamtinÄ— dorybÄ—, kuria DievÄ… mylime labiau už viskÄ…, dÄ—l Jo paties, kaip galutinį mÅ«sų tikslÄ….

(MB, t. III, p. 100)

Lapkri�io 24

Kas garbina Dievo gailestingumÄ…, tam niekuomet, nepaisant neretai iškylanÄ�ių didžiausių sunkumų, nepristigs pasitikÄ—jimo, su kuriuo koja kojon eina vidinÄ— ramybÄ— ir dvasios pusiausvyra.

(Ufność a Miłosierdzie Boże,

WA 7/1952, p. 316)

Lapkri�io 25

TikÄ—jimo šviesa išpleÄ�ia mÅ«sų žinojimÄ… apie DievÄ…, apie vidinį Jo gyvenimÄ…, o pirmiausia apie begalinį Jo gailestingumÄ….

(MB, t. III, p. 94)

Lapkri�io 26

MeilÄ— glaudžiausiai suvienija sielÄ… su Dievu ir jÄ… perkuria: daro įtakos protui, idant galvotų apie DievÄ…; valiai – idant paklustų Dievo valiai; jausmams – idant linktų į Jį; visoms mÅ«sų jÄ—goms – idant bÅ«tų panaudotos tarnaujant Dievui.

(MB, t. III, p. 102)

Lapkri�io 27

MÅ«sų širdis yra sukurta Dievui, begaliniam gÄ—riui, ir tik Jo turÄ—jimas gali pripildyti jÄ… tikro ir tvaraus džiaugsmo.

(RiK, O radości, p. 333)

Lapkri�io 28

Kaip ji (Marija) formuoja mus pasislÄ—pusi, taip ir mes privalome likti joje pasislÄ—pÄ™, vieniši, užsiÄ—mÄ™ – kaip ir ji – vien tik Dievu, užmiršÄ™ save, (...) pasislÄ—pkime ir gyvenkime Marijoje. Vaikai visuomet kažkÄ… turi iš savo motinos.

(Listy, p. 49)

Lapkri�io 29

Viešpats Kristus yra pavyzdys visiems krikšÄ�ionims, kurie irgi turi labai stengtis pažinti Dievo valiÄ… savo atžvilgiu ir jÄ… kuo tiksliausiai vykdyti, kad savo gyvenimo pabaigoje ištartų Išganytojo žodį: „Atlikta“.

(Listy, p. 5)

Lapkri�io 30

Dievas įžengia į kiekvienÄ… situacijÄ…, net į tokiÄ…, kuri yra nuodÄ—mÄ—s rezultatas, kad viskÄ… susietų su savo dangiškuoju planu, kurio tikslas yra Jo garbÄ— ir sielų išganymas bei pašventinimas.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 28)

GRUODIS

Gruodžio 1

Iš kiekvieno Evangelijos puslapio aiškÄ—ja JÄ—zaus gerumas, gailestingumas, maloningumas, ištikimybÄ— žmonÄ—ms. Tai nÄ—ra įsivaizdavimas, o paties Ä®sikÅ«nijimo faktu paremta tikrovÄ—. (...) JÄ—zus Kristus nesikeiÄ�ia. Jo širdis buvo, yra ir bus labiausiai mylinti.

(Konferencja o Najświętszym Sercu Jezusa,

WAW 5/1931, p. 171)

Gruodžio 2

Dievo meilÄ— tiesiogine prasme reiškiasi dieviškųjų Asmenų tarpusavio santykiu – kaip tobula tarpusavio meilÄ—. O kai kalbame apie Dievo meilÄ™ kÅ«riniams, ypaÄ� žmonÄ—ms, turime galvoje meilÄ™ vargui, t. y. Dievo gailestingumÄ….

(MB, t. I, p. 18)

Gruodžio 3

AukšÄ�iausio tobulumo siekianti siela visų pirma privalo Marijai patikÄ—ti išsivadavimÄ… iš senojo žmogaus – Ievos sÅ«naus ir persirengimÄ… nauju – Marijos sÅ«numi.

(Listy, p. 47)

Gruodžio 4

Dievas elgiasi su mumis kaip su savo vaikais ir per visÄ… gyvenimÄ… veda mus prie savosios nepalyginamos TÄ—vo meilÄ—s.

(Serce Jezusa wzorem roztropności i prostoty,

WA 6/1951, p. 487)

Gruodžio 5

Dievo meilÄ—s mums apraiškos yra nuostabios ir neišsemiamos: jos išryškÄ—ja ne tik stebuklingu mÅ«sų įvaikinimo aktu, bet ir bÅ«du, kuriuo Dievas nusprendÄ— jas mumyse realizuoti. Štai Jis davÄ— mums savo SÅ«nų, kuris tapo Žmogumi ir mirÄ— už mÅ«sų nuodÄ—mes, kad mus atpirktų ir padarytų Dievo vaikais.

(Serce Jezusa wzorem zgadzania się z wolą Bożą,

WA 6/1951, p. 488)

Gruodžio 6

Marija yra sielos, siekianÄ�ios glaudžiai bendradarbiauti su Dievu, pavyzdys. Tuo pat metu ji yra ir šio darbo vadovÄ—, nes veda prie JÄ—zaus ir moko, kaip kreipti į Jį visus savo jausmus ir Jam visiškai atsiduoti.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 32)

Gruodžio 7

Advento ilgesys persmelkia mus iki pat sielos gelmių; ji dejuoja, verkia, ilgesingomis akimis žvelgia į dangų ir maldauja: „Rorate coeli desuper.“

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 71)

Gruodžio 8

Marijos meilÄ— – tai gaivinantis saulÄ—s spindulys pasaulio tamsybÄ—se, tai labdaringa dangaus rasa, kuri puoselÄ—ja, maitina ir palaiko nekaltybÄ—s žiedÄ…, tai tiesiog gyvenimo principas ir vaisinga visokių dorybių sÄ—kla, tai bÅ«tina Gailestingiausiojo Išganytojo meilÄ—s sÄ…lyga.

(Serce Jezusa wzorem miłości ku Matce Najświętszej, WA 6/1951, p. 341)

Gruodžio 9

Širdis, skirta tÅ«kstanÄ�iui bergždžių minÄ�ių ir nereikalingų užsiÄ—mimų, nesugeba klausytis Išganytojo širdies balso.

(Serce Jezusa wzorem skupienia,

WA 6/1951, p. 187)

Gruodžio 10

Nesusikaupus didžiausios malonÄ—s dingsta be pÄ—dsako, kaip žodžiai, parašyti smÄ—lyje, arba atvaizdas vandenyje, neatnešdamos sielai jokio vaisiaus.

(Serce Jezusa wzorem skupienia,

WA 6/1951, p. 187)

Gruodžio 11

Kas pasitiki Dievu, tas niekuomet nepatirs nusivylimo.

(RiK, O ufności, p. 261)

Gruodžio 12

Išganytojas visiems pataria mokytis romumo, o save šiuo atžvilgiu pateikia kaip pavyzdį. Ši dorybÄ— niekuomet Jo nebuvo apleidusi, ja dvelkÄ— visi Jo žodžiai ir darbai.

(Serce Jezusa wzorem cichości,

WA 6/1951, p. 491)

Gruodžio 13

Patikliam bendravimui su ViešpaÄ�iu nereikia ieškoti kokių nors iškilnių žodžių. Galima be žodžių sielos žvilgsnį ramiai nukreipti į Viešpatį ir Jį pamilti.

(Dziennik, sÄ…s. 3, p. 25)

Gruodžio 14

Viltis, (...) žadindama mumyse dangaus ir Dievo turÄ—jimo ilgesį, įžiebia mumyse įkarštį, energijÄ… bei uolumÄ… pasiekti trokštamÄ… gÄ—rį.

(MB, t. III, p. 98)

Gruodžio 15

Paprastumas (...) visada yra neapsakomo džiaugsmo pilna sielos vaikystÄ—, jis drÄ…siai žengia per gyvenimo nemalonumus ir darbus, visada akyse ir širdyje turÄ—damas vienintelį tikslÄ… – patikti Dievui.

(Serce Jezusa wzorem roztropności i prostoty,

WA 6/1951, p. 486)

Gruodžio 16

Dievo KaralystÄ— yra jumyse, – kalbÄ—jo Viešpats JÄ—zus, pažymÄ—damas, jog turime ieškoti Dievo savo sieloje, o rasime Jį ten tik susikaupÄ™. ÄŒia Dievas sÄ—di savo Gailestingumo soste ir laukia savo kÅ«rinio.

(Serce Jezusa wzorem skupienia, WA 6/1951, p. 186)

Gruodžio 17

Romumas iš pirmo žvilgsnio neatrodo didelis ir stulbinamas dalykas, taÄ�iau iš esmÄ—s tai yra nepalenkiama jÄ—ga, susieta su nuolankumu bei artimo meile. Jis sugeba viskÄ… įveikti, ir tuo patraukliau ir labiau užtikrintai, kad nevartoja nei jÄ—gos, nei prievartos, o tik švelniai įkalbinÄ—ja.

(Serce Jezusa wzorem cichości,

WA 6/1951, p. 492)

Gruodžio 18

BÅ«tina Dievo veikimo sieloje sÄ…lyga yra susikaupti, t. y. domÄ—tis tuo veikimu ir rodyti jam dÄ—mesį. Dievo malonÄ— negali veikti ten, kur siela blaškosi, yra nerami ir sutrikusi.

(Serce Jezusa wzorem skupienia,

WA 6/1951, p. 186)

Gruodžio 19

TylÄ—ti yra bÅ«tina, kad išlaikytum susikaupimÄ….

(MB, t. II, p. 93)

Gruodžio 20

TylÄ—jimo dorybÄ—s esmÄ™ sudaro ne nieko nekalbÄ—jimas, o kalbÄ—jimas tik to, kas reikalinga, iš ko gali bÅ«ti kas nors sukurta ir naudinga.

(MB, t. II, p. 93)

Gruodžio 21

MeilÄ— siekia susivienijimo. TodÄ—l susivienyti su žmonių sielomis yra neatidÄ—liotinas ir nepabaigiamas ŠvenÄ�iausiosios JÄ—zaus Širdies reikalas.

(Serce Jezusa wzorem miłości bliźniego,

WA 6/1951, p. 662)

Gruodžio 22

Dievas nekreipia dėmesio į žmonių padėtį, vertina tik jų dorybes ir tik už jas atlygina. (...) Atlygina ir už tokius darbus, kurių niekas nežino.

(Miłosierdzie Boże a sprawiedliwość Boża,

WA 5/1950, p. 622)

Gruodžio 23

Esame krikšÄ�ionys ne todÄ—l, kad mylime DievÄ…, o todÄ—l, kad įtikÄ—jome, jog Dievas mus myli ir mÅ«sų gailisi.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 27)

Gruodžio 24

Štai Dievas siunÄ�ia savo SÅ«nų, Jį mums dovanoja vien tik mÅ«sų labui. Tai pranoksta bet kokį supratimÄ….

(MB, t. I, p. 37)

Gruodžio 25

Visas žmogaus gyvenimas yra kelionė į Betliejų, nes mūsų gyvenimas mums yra kelionė pažvelgti į Dievą.

(Dziennik, sÄ…s. 4, p. 29)

Gruodžio 26

Paprastumas yra trumpiausias kelias į tobulybÄ™ – tai Gailestingiausiojo Išganytojo Širdies vÄ—liava, didelÄ—s ir kilnios sielos bruožas. (...) Norint patekti į dangų, reikia prisitaikyti prie vaikiško paprastumo.

(Serce Jezusa wzorem roztropności i prostoty,

WA 6/1951, p. 486)

Gruodžio 27

Mylimo asmens tobulumas daro įtaką ir mylin�iajam. Jeigu žmogus deramai myli Dievą, jis pats tobulėja ir tampa laimingesnis.

(MB, t. I, p. 157)

Gruodžio 28

MeilÄ— yra saitas – grandinÄ—, kuria Dievas susisiekia su mumis ir apsigyvena sieloje.

(RiK, O obecności Bożej, p. 201)

Gruodžio 29

Visos malonės mums ateina per Kristų, o Dievas tiek mus myli, kiek mes mylime Jėzų ir Jį tikime.

(Serce Jezusa wzorem zgadzania się z wolą Bożą,

WA 6/1951, p. 488)

Gruodžio 30

Izraelio tauta mesijo atÄ—jimÄ… įsivaizdavo visai kitaip. (...) O Išganytojas Ä�ia pasirodo ne tik labiausiai nusižeminÄ™s, bet ir visiškame varge. (...) Tas neturtas buvo pasirinktas savo noru, kad, savanoriškai atsisakÄ™s paprasÄ�iausių poreikių, mus padarytų turtingus.

(MB, t. I, p. 55)

Gruodžio 31

PasitikÄ—jimas Dievo gailestingumu – tai trumpiausias kelias į šventumÄ….

(Konferencje ascetyczne. Doskonałość a ufność, p. 50)